Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kokybės, ir, jei yra probleminės sritys, nuo galimybės atlikti papildomus tyrimus ir vertinimus. Taikoma nacionalinių sąskaitų rodyklinių ir visų pirma bendrojo vidaus produkto (BVP) vertinimo metodika numato, kad šie rodikliai butu įvertinti įskaitant ir oficialiai neapskaitytus sandorius. Jie iki šiol buvo vertinami remiantis 1995-1996 metais atliktu specialių tyrimų rezultatais.
Minėtu laikotarpiu SD, dalyvaujant Pasaulio bankui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, atliko plačią neapskaitytos ekonomikos studiją. Remiantis jos rezultatais buvo koreguojami nacionalinių sąskaitų rodikliai. 2002-2003 metais pagal nacionalinę PHARE programą buvo inicijuoti nauji neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje tyrimai. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, buvo nagrinėjami tiesiogiai su BVP vertinimais susiję oficialiai neapskaitytos ekonomikos aspektai . Tačiau šis projektas negalėjo aprėpti visų pageidautinu nagrinėti neapskaitytos ekonomikos sričių

dėl laiko, skirto tyrimams atlikti, stygiaus. Dėl to buvo nustatyti prioritetai atsižvelgiant į taikoma nacionalinių sąskaitų rodiklių vertinimo metodiką.

Kaip prioritetinės buvo nagrinėjamos šios neapskaitytos ekonomikos sritys:
• nedeklaruojamos legalių įmonių pajamos;
• neoficialus užimtumas ir darbo apmokėjimas ;
• neapskaityta mažmeninės prekybos apyvarta ir susidaranti prekybinė marža;
• neapskaitytos tam tikrų apdirbamosios pramonės veiklos rūšių įmonių pajamos;
• neapskaitytos pajamos švietimo ir sveikatos paslaugų srityse;
• neapskaitytas gyvenamųjų būstų kapitalinis remontas;
• pajamos, gautos iš nelegalių veiklų.

Atlikus tyrimus pastebėta, kad didžiausia neapskaitomos ekonomikos dalis slypi prekyboje (31,7 %), statybose(32,1 %), apdirbamojoje pramonėje (11,9 %), transporte (10 %), taip pat tyrimo rezultatai patvirtino, kad individualiosios(personalinės) įmonės slepia žymiai didesnes pajamas negu didelės, ypač tai budinga prekybai - 52,5 % (kitose apie 20 %), statybai - 57,3 % (kitose apie 15 %), transporte - 58,6 % ( kitose apie 7 %). Didžiausias svoris neapskaitomos ekonomikos dalyje dėl ekonominių priežasčių šalies BVP tenka prekybai - 6,6 %, pramonei – 3 %, statybai – 3 %, kitoms 3,4 %.%).(žiūr.: ADLYS, P.; BRAKAUSKIENĖ, L. Neapskaitoma ekonomika: Sampratos, Tyrimai, Problemos (1997). Statistikos departamentas prie Lietuvos vyriausybės, 1997. [žiūrėta 2007 m. gegužės 19 d.].
Neapskaitomos ekonomikos dalį veiklos pridėtinėje vertėje visuose šiose srityse iliustruoja 2.2 grafikas.


2. 2 pav. Neapskaitytos ekonomikos dalis veiklos pridėtinėje vertėje 2002 m. [4, p. 90]

Ekonomikos veiklų sekcijų, pažymėtų raidėmis A,B,C,D... įvardijimas pateiktas 1