Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

veiklą. Šių įstaigų pareigūnų atsakomybė dėl neteisėto verslo įmonės veiklos sutrikdymo ir žalos padarymo niekur nereglamentuota . Tai sudaro puikias sąlygas reguliuojančių įstaigų pareigūnų savivalei ir yra gera terpė korupcijai, nes smulkūs verslininkai paprastai nei finansiškai, nei fiziškai nepajėgūs deramai suprasti nuolat keičiamą įstatyminę bazę, o dalis pareigūnų tai naudoja savanaudiškais tikslais.
Mokesčių nesurinkimas ir šešėlinė ekonomika – tai gana fragmentiški elementai, nekorektiškos ekonominės politikos pasekmės. Šešėlinė ekonomika atsiranda ne todėl, kad atskirų įmonių vadovai ir kiti žmonės piktybiškai vengia mokėti mokesčius, o todėl, kad valstybės ekonominės politikos interesai tinkamai nesiderina su verslo interesais. Šešėlinė ekonomika visada yra valstybės ekonominės politikos klaidų pasekmė, o ne priežastis. Valstybės pajamų mažėjimo priežastys – sisteminės valstybės

fiskalinės politikos klaidos. Jos yra užprogramuotos jau formuojant naują biudžetą, jų jokiu būdu negalima nustumti tik į mokesčių surinkimo sritį ir šešėlinę ekonomiką. Taigi ir priemonės, kuriomis Vyriausybė, stengiasi padidinti valstybės pajamas, yra neadekvačios priežastims ir negali išspręsti valstybės pajamų didinimo problemos iš esmės.

Apačioje esantis grafikas pateikia duomenis apie neapskaitomos ekonomikos ir mokesčių naštos dinamiką.

2.1 pav. Šešėlinės ekonomikos ir mokesčių naštos dinamika Lietuvoje 1990-2002 metais (LLRI, 1994-2002)

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje ypač ryški 1995 – 1998 metais. Ryškėja šešėlinės ekonomikos mažėjimo tendencija, nors mokesčių lygis ir padidėjo. Harmonizuojant verslą reglamentuojančius atsakymus pagal ES reikalavimus, painiavos mažėja: mažiau trukdo legaliam verslui kai kurios valdžios struktūros (pvz., muitinė). Įtakos turėjo sugriežtintos administracinės priemonės bei verslo stambėjimas. Tolimesnei perspektyvai šio proceso padarinius prognozuoti sunku, tačiau verslo įstatyminės bazės harmonizavimas ir reguliuojančių institucijų galios ( ar jų pačių skaičius) sumažinimas sudarytų geresnes prielaidas verslui išeiti iš šešėlio į legalią veiklą.
Tą rodo ir Lietuvoje atliekami šešėlinės ekonomikos masto bei bendrosios mokesčių naštos tyrimai, pradėti 1994 – 1997 metais Laisvosios rinkos instituto. Taip pat, kaip minėta anksčiau, šešėlinės ekonomikos tyrimus atliko autorių kolektyvas ir Lietuvos Respublikos (LR) statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Iki 1994 metų galima remtis tik užsienio tyrėjų pateikiamais duomenimis, nes tuo laikotarpiu neapskaitomos ekonomikos Lietuvoje tyrimai nebuvo atliekami.