Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

"šešėlį".
Kontrabanda ir kontrabandiniu būdu į Lietuvą įvežtų prekių realizavimas yra viena iš šešėlinės ekonomikos formų. Tai, ką tradiciškai laikome šešėline ekonomika, reikėtų skirti į dvi sritis.
Pirmiausia reikėtų atskirti tai, kas niekada netaps legalaus verslo dalimi - tai vogtų daiktų realizavimas, narkotikai, prekyba ginklais ir panašiai. Kitą sritį trumpai galima būtų apibrėžti kaip tam tikrą veiklos sritį, kuri iš esmės dubliuoja legalųjį verslą ir net konkuruoja su juo. Skirtumas tik tas, kad konkurencinis pranašumas įgyjamas ne prekių, paslaugų kokybės ar mažesnių gamybos išlaidų, o mokesčių nemokėjimo sąskaita.
Reikėtų paminėti statybos sektorių išskiriant gyvenamųjų namų statybą ir ypač tuos atvejus, kai užsakovai yra fiziniai asmenys. Eksperimento tvarka Šiaulių AVMI sustiprino baldų gamybos sektoriaus kontrolę. Spėjimai pasitvirtino, ir nuo balandžio mėnesio šią sritį

pradėjome stipriau stebėti visoje Lietuvoje. Paslaugų sektoriuje akivaizdžiai išsiskiria viešasis maitinimas, viešbučiai. Numatome kontroliuoti prekybą automobiliais, automobilių remontą ir prekybą automobilių dalimis. Kol kas tai daroma tik keliose apskrityse.
Tačiau šešėlinė ekonomika turi ir gerų padarinių. Žmonės kurie sunkiai verčiasi gali įsigyti prekių daug mažesnėmis kainomis.

ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA LIETUVOJE

2.1. Šešėlinės ekonomikos lygio kitimas Lietuvoje

Pagrindinės šešėlinės ekonomikos raidos tendencijos Lietuvoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje iš esmės nesiskyrė nuo kitų buvusių Rytų Europos valstybių. Lietuvą galima priskirti prie tų šalių, kuriose buvo vidutinis šešėlinės ekonomikos lygis. Šį lygį lemia tai, jog valstybė nuolatos kišasi į ekonomikos plėtrą ir verslą, taip pat vėluoja liberalių ekonominių reformų įgyvendinimas. Dėl to Lietuvoje verslas stambėja, nes tik didelės įmonės su dideliais finansiniais pajėgumais gali įvykdyti valstybės keliamus reikalavimus, o mažoms bei vidutinėm įmonėms sunkiau, nes joms dažniausiai trūksta lėšų. Todėl smulkus ir vidutinis verslas pamažu nyksta arba traukiasi į šešėlį, norėdami išsilaikyti. Nors Vyriausybė deklaruoja remianti smulkų ir vidutinį verslą, tačiau iš tiesų dažnai žengiama priešinga kryptimi. Ir didžiausia problema yra ne didelė mokesčių našta (ji Lietuvoje nedidelė palyginti su ES šalimis), o labai supainiota įstatyminė bazė, reglamentuojanti verslo atskaitomybę. Dar viena problema yra didelis įvairių valstybinių institucijų skaičius, jos turi teisę šiurkščiais veiksmais stabdyti ir trikdyti verslo įmonės (ypač smulkios)