Darbas:
kurioje yra tokios būdų grupės:1. Informacijos rinkimo: interviu, apklausa, atrankiniai tyrimai;
2. Analizės: sisteminė analizė, scenarijų tinklinio planavimo, funkcinės – vertinės analizės, ekspertiniai;
3. Kūrybiniai: asmenų šarmo (atakos), sinektikos, morfologinės analizės;
4. Prognozavimo: matematinio-statistinio, analogijos;
5. Įvertinimo: ekspertiniai įvertinimai, kaštų naudos analizė:
6. Sprendimo: matematiniai sprendimo būdai, sprendimo taisyklės nežinomybėje, sprendimo lentelių technika, tikslų medžio sudarymas;
7. Grafiniai;
8. Argumentacijos: problemos pateikimo, derėjimosi.
Daugelis šių būdų: funkcinės – vertinės analizės, matematiniai statistiniai prognozavimo, kaštų - naudos analizė.
IŠVADOS
Priimti valdymo sprendimą reiškia pasirinkti vieną iš kelių galimų veikimo būdų. Kiekvienas sprendimas turi artinti organizaciją prie užsibrėžto tikslo, dėl to valdymo sprendimai turi būti realūs, iš tikrųjų įgyvendinami. Rasti visapusiškai gerą sprendimo variantą labai sunku. Valdymo sprendimų priėmimas yra psichologinis procesas, kuris remiasi ir logika, ir jausmais. Taip pat valdymo specialistų intuicija. Vadovai
Tiek priimant valdymo sprendimus, tiek juos įgyvendinant reiškiasi per daugelį kartų sukaupta žmonių patirtis, gyvenimo būdas, papročiai, tikėjimas ir kiti veiksniai. Valdymo sprendimų priėmimą atspindi žmonių socialinis elgesys. Šis elgesys labiausiai ir atsispindi vadyboje, valdymo sprendimų formavime ir jų įgyvendinime. Negatyvius reiškinius, priimant valdymo sprendimus, nulemia ir permainų situacija, ir istorinės kultūrinės šaknys, genetiniai kodai. Dauguma šių dienų reiškinių buvo užprogramuoti daug anksčiau kitose visuomenės raidos formacijose. Didelę įtaką valdymo sprendimui priimti, tame tarpe ir negatyviniams reiškiniams, daro gyventojų būdas, papročiai ir tikėjimas.
Visos grupinių sprendimų priėmimo valdymo teorijos yra bendro pobūdžio ir neatsako į daugelį klasuimų, iškylančių priimant efektyvius (optimalius) grupinius sprendimus sutarimui pasiekti. Šios teorijos neįvertina vieno iš grupės narių, ypač grupės vadovo, kuris naudojasi teisėta valdžia, o jai dauguma žmonių nedvejodami paklūsta, nes bijo ar nenori kritikuoti dėl galimo spaudimo (valdžios, harizmatinio ar kitų priežasčių). Tada grupė dirba ne viename socialiniame ar psichologiniame lygmenyje arba paprasčiausiai neturi patirties ir žinių priimti grupinius sprendimus, ypač sutarimu.
Taigi vadovavimas efektyvių grupinių sprendimų priėmimo procesui yra nepakankamai teoriškai ištirta ir spręstina problema.
LITERATŪRA
1) Wayne Parsons “viešoji politika”, Vilnius, Eurigmas, 2001
2) J. Frank Yates „sprendimų valdymas“, Kaunas, 2004
3) Herbert A. Simon „administracinė elgsena“, Vilnius, 2003
4) Stephen P. Robbins „organizacinės elgsenos pagrindai“, poligrafija ir informatika, 2003
5) http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=3097
6) http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=3099
7) http://www.straipsniai.lt/articles.php?id=2773
Komentarai