Darbas:
Lekavičienė. Šie autoriai siūlo įvairius variantus, organizuojant ekologinę veiklą mokykloje.Šio darbo tikslas – apibūdinti ugdymo ir įvairių veiklų, ypač ekologinės veiklos, sampratą, ištirti mokytojų požiūrį į ekologinę veiklą bei jos organizavimą mokykloje.
Uždaviniai:
- aptarti asmenybės ugdymo pagrindinius aspektus;
- išskirti pagrindines veiklos rūšis;
- apibūdinti ekologinės veiklos sąvoką;
- panagrinėti ekologinės veiklos pritaikymo būdus bei galimybes;
- ištirti pedagogų požiūrį į ekologines veiklas pradinėje mokykloje;
- ištirti mokinių dalyvavimą įvairiose ekologinėse veiklose.
-
Objektas: 1- 4 klasių mokiniai;
Metodai:
- literatūros apžvalga;
- anketa mokytojams;
- anketa mokiniams (mokytojai atlieka ekspertų vaidmenį tiriant klasės mokinius);
- statistinė duomenų analizė.
2. Mokinių veiklos pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje
2.1 Teoriniai klausimo nagrinėjimo
a) Veiklos apibūdinimas
1. Veikla (filosofiniu atžvilgiu) - specifinis žmogaus santykis su aplinkiniu pasauliu- tam tikras jo biologinių ir socialinių poreikių bei tikslų realizavimo būdas. Metodologiniu požiūriu skiriama:
a) materialioji;
b) daiktinė arba praktinė;
c) idealioji (mintinė) arba teorinė.
Praktinės ir teorinės veiklos darna ir vienovė suteikia galimybes visokeriopai ugdyti asmenybę, didinti žmogaus kūrybinį aktyvumą.
2. Veikla (psichologiniu atžvilgiu) – pagrindinių, aukštesniųjų gyvybės formų aktyvumo apraiška- individo poreikius, atitinkančius santykių su aplinka, siekimas (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1984).
b) Ugdymo samprata
Žodis ,,ugdyti’’ pasak B.Bitino (1990) lietuvių kalboje vartojamas norint nusakyti biologinių ar psichologinių savybių vidinės raidos skatinimą, palankių šios raidos sąlygų sudarymą.Ugdymu siekiama augančiajai kartai perduoti socialinę patirtį, kurią sudaro mokslo žinios, praktinė žmonių veikla, socialinės vertybės. Ugdymu siekiama plėtoti vaiko protą, jausmus, fizines galias. Ugdymo dėka keičiasi subjekto santykis su pasauliu, būdai, kuriais jis pertvarko ir kuria aplinką. Šia prasme kalbama apie protinį, fizinį, meninį ugdymą, valios, charakterio ugdymą.
Ugdymas- kiekvieno asmens, individo ir demokratinės visuomenės nario, gebėjimų plėtotės skatinimas; ugdymas neatsiejamas nuo socialinės evoliucijos, yra viena iš jėgų, sąlygojančių šią evoliuciją, todėl jo tikslai, turinys ir metodai turi būti dinamiški.
Filosofine prasme- ugdymo tikslas- kaip mąstymu suformuluotas idealas, kurio siekdami žmonės atlieka tam tikrus veiksmus, organizuoja savo ar kitų žmonių veiklą.
Pedagoginėje veikloje itin svarbu




Komentarai