Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kuo šaunesnius palikuonis. Jie šaiposi iš mūsų, kad mes taip uoliai stengiamės pagerinti šunų ir arklių veisles, bet pro pirštus žiūrime į žmones"[1; 15-16]. Todėl Saulės mieste "Gyvenamieji kambariai, miegamieji ir lovos bei visa kita kas būtina yra bendra. Bet kartą per šešis mėnesius valdžios pareigūnai nurodo, kam kuriame rate reikės miegoti ir kam pirmame miegamajame, kam antrame"[1; 26]. "O tai, kas mums atrodo žmogui natūraliu dalyku, būtent turėti žmoną, namus, vaikų, kad galėtume juos pažinti ir išauklėti, jie atmeta"[1;34].
Kampanela perima Platono požiūrį, kad valstybę privalo valdyti mokslininkai. Saulės mieste aukščiausia valdžia priklauso:" kunigui , jų kalba Saulei, o mes jį vadintumėme Metafiziku. Jis yra vyriausioji galva visų tiek kūniškų, tiek ir dvasinių reikalų, ir, sprenžiant visokius klausimus ir ginčus, jo žodis būna paskutinis. Jam prie šalies yra trys padėjėjai Pon, Sin ir Mor, o

mūsiškai- Galia Išmintis ir Meilė. "[1;10-11]. Tuo tarpu biurokratijos dydžiu, T Kampanela Platoną jau lenkė. Šie trys valdovai (savotiški "ministrai") savo žinioje turėjo pakankami didelį biurokratinį aparatą. Valdovui- Išminčiai buvo pavaldūs:" astrologas, kosmografas aritmetikas, geometras, poetas, medikas logikas, retorius, gramatikas, fiziologas, politikas- moralistas"[1;11].
Visiškai naujas dalykas, kurio neakcentavo nei Platonas, nei T. Moras- valstybės toleruojamas skundimas. "Pasmerktasis myriop minios akivaizdoje labai sąžiningai privalo nurodyti priežastis dėl kurių jis neturėtų mirti ir nusižengimus kitų, kurie turėtų mirti, taip pat ir valdžios pareigūnų kaltes. Jeigu sugeba įrodyti, kad jie vertesni dar didesnės bausmės. Jiegu jam tai pavyksta įrodyti, jis ištremiamas, o miestas apvalomas maldomis, aukojimais ir atgaila. Kaltinamojo išduotų nekankina, juos tik įkalbinėja"[1;65]. Ką reiškia terminas "įkalbinėja" T. Kampanela nurodė truputį anksčiau. "Patį kaltininką jie įtikinėja ir įkalbinėja tol, kol pats sutinka ir panori mirties bausmės, nes priešingu atveju jis negali būti baudžiamas"[1;65]. Kadangi kiekvienam žmogui yra būdingas savisaugos instinktas, galime būti tikri, kad jis pasakys viską, ką žinojo.
T.Kampanela toliau vysto T. Moro, išdėstytą mintį apie santvarkos eksportą į kitas šalis. T.Moras utopiečiams suteikė moralinę teisę kariauti su visu pasauliu, bet nevertė nugalėtų šalių perimti jų santvarkos. Tuo tarpu T.Kampanela žengia dar toliau. Jis rašo:"nugalėti arba patys pasidavę miestai visą turtą nedelsiant atiduoda bendram naudojimui. Apsaugą ir pareigūnus gauna iš Saulės miesto ir taip pamažu pripranta prie prie šio miesto papročių; į jį siunčia pasimokyti