Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

su pakankamai ekspansionistinėmis tendencijomis. Pirmiausia jie sukuria kolonijas, kur pasiūlo čiabuviams galimybes gyventi taip kaip gyvena jie arba "išstumia iš jų užimamų žemių"[3;78]. Be to T.Moras leidžia utopiečiams pradėti karą:" iš meilės žmonėms, pasigalėję slegiamos tironijos tautos, vaduoja savo jėgomis iš tirono jungo ir vergovės"[3;121]. Turint omenyje tą faktą, jog T.Moro nuomone tik "Utopijoje" nėra išnaudojami žmonės, vadinasi šios salos žmonės yra suteiktas moralinis pagrindas kariauti, iš esmės, su visu pasauliu.
Visuomeniniame- ekonominiame gyvenime autorius nesugeba atkurti Platonui būdingo totalitarizmo. Jis kalba apie pakankamai didelę visuomenės įtaką individui, tačiau, nesugebėdamas panaikinti šeimos, kaip socialinio instituto, nepanaikina takoskyros tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo. Turėdamas omenyje žmonių ekonominę veiklą T.Moras nenumato specializacijos tokios kaip buvo parodytos Platono

veikaluose. Utopijoje žmogus turi du verslus:
0Jis yra žemdirbys" iš kiekvienos šeimynos kasmet grįžta į miestą po dvidešimt žmonių, pragyvenusių kaime dvejetą metų. Jų vietą užima iš miesto tiek pat naujų|…|. Šitas paprotys atnaujinti žemdirbius yra įprastas, kad niekas nebūtų verčiamas iš eilės per ilgai gyventi rūsčiomis sąlygomis"[3;65].
1Gyvendamas mieste, kiekvienas verčias vienu iš valstybės numatytų amatų: vilnų verpimu, linų dorojimu, akmenskaldyste, kalvyste, metalo bei staliaus darbais [3;72].
Valdžios institucijos labai paprastos. Mažiausia visuomenės grupė yra šeimyna. Ją sudaro apie keturiasdešimt žmonių .šeimynai vadovauja Šeimynos tėvas ir motina (seniausi nariai). Trisdešimčiai šeimynų vadovauja filiarchas[3;65]. Dešimčiai filiarchijų vadovauja sifograntas. Dešimčiai sifograntų vadovauja traniboras. Visi sifograntai (jų yra apie du šimtus) renka kunigaikštį. "Sifograntai gyvena erdviuose rūmuose"[3;81]. Jie prižiūri, kad gerai būtų dirbama, jo rūmuose žmonės pietauja. Viena iš jiems priklausančių privilegijų- teisė nedirbti.
T.Moras nieko nepasako apie tai kaip tokia valstybė turi atsirasti. Jis tepasako esą tokią valdymo formą nustatęs valstybės įkūrėjas Utopas. Lyginat su Platonu, tai- žingsnis atgal, nes pastarasis buvo numatęs, jog bet kuri valstybė taptų tokia, jeigu ją valdytų filosofas.
Viena iš esminių T. Moro veikalų problema- jos indėlis į bendrą komunistinės minties vystymąsi. Ši problema buvo kilusi dar XIX-ame amžiuje. Tam buvo paskirtas visas straipsnis knygoje skirtoje T.Moro gimimo 500-osioms metinėms. Šiame straipsnyje rašoma, kad:
"Nei K.Marksas, nei F.Engelsas niekada nepriskyrė, T.Moro utopinio socializmo pradininkų, niekada nelaikė