Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Īņźšūņīå īįłåńņāī č åćī āšąćč. Ņ.1., Ģīńźāą, 1992
1Vasilevskis E. Platono tobulo žmogaus koncepcija\\ Filosofija- Sociologija, Vilnius, 1996, Nr. 6.
2Platonas. Valstybė. Vilnius, 1981
3Orvelas Dž. Gyvulių ūkis. 1984-ieji. Vilnius. 1991
4Paunds G.J. An Historical Geography of Europe, Cambrige, 1990
5Aster. A fon. Filosofijos istorija. Vilnius 1995
6Sabine G., Thorson Th. Politinių teorijų istorija, Vilnius 1995

4. Komunistinės minties atgaivinimas.
Po Romos imperijos griūties sustojo politinės minties raida. Ištisus šimtmečius buvo nagrinėjamos bažnyčios, visuomenės bei valstybės tarpusavio santykių problemos. Komunistinės minties vystymasis visiškai sustojo, nebent atskiri fragmentai buvo perimti iš Platono. Renesansas, pasireiškęs noru atgaivinti pamirštas Antikines vertybes, vėl atgaivino šios problemos tyrinėjimus. Pirmasis žmogus pamėginęs tai padaryti buvo Tomas Moras, karaliaus Edvardo

VIII lordas kancleris (vėliau jo paties apkaltintas valstybės išdavimu ir nuteistas mirti). Jo veikalas "Utopija" davė pradžią filosofinei mokyklai vadintai utopistais.
Sabine Moro "Utopiją" vadina "palyginti vienišu ir nereikšmingu to meto politinės filosofijos epizodu"[1, 452]. Galbūt to meto politinėje filosofijoje tai ir nebuvo svarbu, tačiau tolesniam komunistinės idėjos vystymuisi šio autoriaus darbai yra labai reikšmingi. Mums svarbiausia būtų parodyti utopinės valstybės socialinę struktūrą, jos valdymo sistemą. Visur kaip etalonas bus imamas Platono dialoge "Valstybė" išdėstytos mintys.
Kaip teigia knygos "Utopičeskij socializm" sudarytojai: "Moras pirmasis nupiešė visuomenės struktūros paveikslą, paremtą kolektyvine gamybos priemonių nuosavybe"[2, 15]. Pirmoji Tomo Moro "Utopijos" dalis pašvęsta esamos visuomenės kritikai, iš to galima susidaryti gana neblogą tuometinės visuomenės paveikslą. Antroji knygos dalis vaizduoja mitinės valstybės gyvenimą jos piliečių tarpusavio santykius, visuomenės struktūrą.
Moro knygoje galima rasti tam tikrų užuominų į totalitarinį vienodumą" saloje 54 miestai, visi erdvūs ir didingi; visur ta pati išvaizda, kiek leidžia vietovė"[3,64]. Tai kur kas labiau centralizuota valstybė negu Platono idealioji valstybė. Tačiau nepaisant gan didelio miestų skaičiaus, jie nėra susijungę į vieną darnų ekonominį vienetą. Miestai yra savarankiški, jie tarpusavyje nepolitiškai bendrauja tik dviems atvejais:
0Jeigu, viename mieste trūksta produktų, juos papildo (visiškai nemokamai) perteklius kitų miesto produktų.
1Jeigu miestuose perdaug gyventojų, jie papildo kitų miestų gretas arba steigia naujas kolonijas [3;78].
Skirtingai nuo Platono izoliacijos, T. Moras vaizduoja