Darbas:

šeimos kaip socialinio instituto panaikinimą ir žmonių seksualinio gyvenimo kontrolę buvo numatęs tik privilegijuotam sluosniui (T. Moras šeimos panaikinimo nebuvo numatęs visai), tuo tarpu T.Kampanelos Saulės mieste toks likimas laukė visų šios valstybės gyventojų.
" Valdovui- Meilei pirmiausia rūpi giminės prątesimas; jam svarbu darnūs vyro ir moters santykiai, kurie duotų kuo šaunesnius palikuonis. Jie šaiposi iš mūsų, kad mes taip uoliai stengiamės pagerinti šunų ir arklių veisles, bet pro pirštus žiūrime į žmones"[1; 15-16]. Todėl Saulės mieste "Gyvenamieji kambariai, miegamieji ir lovos bei visa kita kas būtina yra bendra. Bet kartą per šešis mėnesius valdžios pareigūnai nurodo, kam kuriame rate reikės miegoti ir kam pirmame miegamajame, kam antrame"[1; 26]. "O tai, kas mums atrodo žmogui natūraliu dalyku, būtent turėti žmoną, namus, vaikų, kad galėtume juos pažinti ir išauklėti, jie atmeta"[1;34].
Kampanela perima Platono požiūrį, kad valstybę privalo valdyti mokslininkai. Saulės mieste aukščiausia valdžia priklauso:" kunigui , jų kalba Saulei, o mes jį vadintumėme Metafiziku. Jis yra vyriausioji galva visų tiek kūniškų, tiek ir dvasinių reikalų, ir, sprenžiant visokius klausimus ir ginčus, jo žodis būna paskutinis. Jam prie šalies yra trys padėjėjai Pon, Sin ir Mor, o mūsiškai- Galia Išmintis ir Meilė. "[1;10-11]. Tuo tarpu biurokratijos dydžiu, T Kampanela Platoną jau lenkė. Šie trys valdovai (savotiški "ministrai") savo žinioje turėjo pakankami didelį biurokratinį aparatą. Valdovui- Išminčiai buvo pavaldūs:" astrologas, kosmografas aritmetikas, geometras, poetas, medikas logikas, retorius, gramatikas, fiziologas, politikas- moralistas"[1;11].
Visiškai naujas dalykas, kurio neakcentavo nei Platonas, nei T. Moras- valstybės toleruojamas skundimas. "Pasmerktasis myriop minios akivaizdoje labai sąžiningai privalo nurodyti priežastis dėl kurių jis neturėtų mirti ir nusižengimus kitų, kurie turėtų mirti, taip pat ir valdžios pareigūnų kaltes. Jeigu sugeba įrodyti, kad jie vertesni dar didesnės bausmės. Jiegu jam tai pavyksta įrodyti, jis ištremiamas, o miestas apvalomas maldomis, aukojimais ir atgaila. Kaltinamojo išduotų nekankina, juos tik įkalbinėja"[1;65]. Ką reiškia terminas "įkalbinėja" T. Kampanela nurodė truputį anksčiau. "Patį kaltininką jie įtikinėja ir įkalbinėja tol, kol pats sutinka ir panori mirties bausmės, nes priešingu atveju jis negali būti baudžiamas"[1;65]. Kadangi kiekvienam žmogui yra būdingas savisaugos instinktas, galime būti tikri, kad jis pasakys viską, ką žinojo.
T.Kampanela toliau vysto T. Moro, išdėstytą mintį apie santvarkos eksportą į kitas šalis. T.Moras utopiečiams suteikė moralinę teisę kariauti su visu pasauliu, bet nevertė nugalėtų šalių perimti jų santvarkos. Tuo tarpu T.Kampanela žengia dar toliau. Jis rašo:"nugalėti arba patys pasidavę miestai visą turtą nedelsiant atiduoda bendram naudojimui. Apsaugą ir pareigūnus gauna iš Saulės miesto ir taip pamažu pripranta prie prie šio miesto papročių; į jį siunčia pasimokyti savo vaikus, neturėdami dėl to jokių išlaidų"[1;49].
Visa tai leidžia manyti, kad T.Kampanelos indėlis į komunistinės minties formavimąsi buvo pakankamai didelis. Nors jam dar ir nepavyko susieti jo vaizduojamos visuomenės santvarkos susieti su realiai egzistuojančiomis sąlygomis, kaip tai buvo numatęs Platonas, bet pats totalitarizmas T.Kampanelos veikaluose kai kuriose vietose aiškiai pralenkė Platono dialoge "Valstybė" išdėstytą totalitarinės visuomenės santvarkos modelį.

Literatūra:
0Kampanela T. Saulės miestas, V., 1979

6. Tarp Utopijos ir politinės programos.
Pilietinio karo metais Anglijoje, veikė keletas politinių grupuočių, reikalavusių detalesnių visuomenės pertvarkymų. Viena iš tų organizacijų buvo digerių judėjimas. Šio judėjimo šalininkas buvo Džerardas Winstenley. Būtų tikslinga panagrinėti jų politinę programą, tam kad pavyktų surasti tam tikrų detalių, kurios vėliau bus panaudotos kitų autorių.
Jo nuomone, privati nuosavybė aiškia kertasi su prigimtiniais dėsniais. Ypač tai pasakytina apie žemės nuosavybę. Winstenley rašo: "pakol mes arba kas nors laikysis privačios nuosavybės principų, tol mes sutiksime gamybą laikyti vergovėje, po kuria ji rauda, trukdome jos atgimimui ir nusidedame tai pasaulio tvarkai, kuri buvo mums duota ir praradę taiką imame drebėti prieš kitą žmogų"[1;107]. Tačiau mes negalime tai laikyti noru grįžti į pirmykštę būseną, nes nėra panaikinama takoskyra tarp privataus ir viešo gyvenimo:"kiekvieno žmogaus namas ir viskas jame bus jo nuosavybė; taip pat ir atsargos gautos visuomeninių sandėlių priklausys tik jam. Kiekvieno vyro žmona ir kiekvienos žmonos vyras priklausys tik vienas kitam ir jų vaikai priklausys jiems, kol nesuaugs"[2;113]. Tai neleis sukurti totalitarinės visuomenės, nes tokia visuomenė per daug būtų įtakojama buvusių kultūrinių normų ir tradicijų.
Vienintelis įdomus D. Winsley teorijos bruožas (mūsų studijos objekto rėmuose),- visuomeniniai sandėliai. Iki tol visi komunistinių teorijų kūrėjai tvirtino, jos ši problema bus savaime išsisprendusi panaikinus privačią nuosavybę. D.Winstenley su šiuo požiūriu nesutinka. Jis rašo:" žemė turi padalinta ir visas jo sutektas derlius