Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

prekybos."[5;45] Prieš akis turėdamas Atėnų ūkio reikmes, Platonas nesugeba suvokti, kad prekyba yra didžiausias jo valstybės pamatų griovėjas.
Taip pat būtina apžvelgti Platono požiūrį į visuomenės kitimą. "Platonas visiškai neigia sofistines pažangos idėjas: jo valstybė yra stabili, išlaikanti pusiausvyrą, jai nereikalingas tolesnis vystymasis"[6;68]. Tačiau svarbiausia yra tai, kad savo idealiąją valstybę jis formuoja ne nuo tuo metu gyvuojančių politinių sistemų, bet visos praktikoje gyvuojančios politinės sistemos vertinamos kaip jo idealiosios valstybės išsigimimo formos. Platonas išskiria keturias valdymo formas: timokratija (karių valdžia), oligarchija (turtingųjų valdžia), demokratija (valdžia gaunama burtų keliu), tironija (vienvaldystė paremta jėga). Kiekviena iš tų valdžios formų išsigimsta viena iš kitos, ta tvarka kuria aš paminėjau. Timokratija yra būdinga tautoms, žengiančioms iš

pirmykštės bendruomenės į civilizuotą pasaulį. Kadangi valdymo forma yra susijusi su žmonių papročiais, vertybėmis susiformavusiomis istorijos bėgyje. Platonas negali grąžinti visos visuomenės į ikicivilizacinę būseną, nes tokia valstybė negalės daug gaminti. Todėl tokioje būsenoje lemta likti tik apatiniam sluoksniui. Sargybiniams yra duodami tam tikri kultūros elementai, tačiau griežtai reglamentuojamas jų gyvenimo būdas, tuo tarpu visos žmonijos sukauptos žinios suteikiamos tik karaliams- filosofams, kurių pagrindinė užduoti yra žiūrėti, kad nebūtų laužomos totalitarinės normos.
Po nepavykusio bandymo realizuoti savo idėjas Platonas vėl grįžo prie valstybės valdymo problemų. Jis parašo naują veikalą "Įstatymai", kuriame nubraižo naują valstybės valdymo modelį. Tačiau ir šis valstybės modelis tebėra totalitarinis. K.R. Poperis pateikia citatą iš "Įstatymų" kurią drąsiai galima būtų laikyti totalitarizmo programine nuostata. "Svarbiausia yra tai, kad niekas niekada neturi palikti be valdovo- nei vyrai, nei moterys neturi priprasti veikti savo nuožiūra ne tiktai kare, bet ir taikos metu reikia būti įdėmiam ir ir vykdyti valdžios nurodymus"[1;142]. Tačiau nepaisant visko, Platonas neatsisako ir senosios idealios valstybės modelio. Kaip teigia G.Sabine :"Platonas nebuvo tvirtai nusprendęs, kad "valstybėje" išplėtota teorija yra klaidinga, ir kad jos reikėtų atsisakyti. Jis nekartą teigė, kad jo tikslas yra aprašyti antrąją geriausią valstybę.[…] bet jeigu atsirastų kompetentingas valdovas, įstatymų valdžios nebereikėtų"[7; 115].
Kadangi Platonas savo ankstesniųjų teorijų nepaneigia, o tik laikinai jas modifikuoja, manau nėra būtina šį valstybės modelį nagrinėti