Darbas:

"societarinė santvarka suteikia žmonėms galimybę dirbti įvairius darbus kas daro tuos darbus labiau patraukliais"[2; 279]. Toliau Š Furjė pasiūlo pavyzdinę asociacijos nario dienotvarkę (turtingo ir vargšo), įvairių žmonių paskirstymą profesiniu požiūriu ir naujos tokios asociacijos kūrimo išlaidas. Pasisekimas turėtų būti toks didelis, kad netrukus visi žmonės panorės taip gyventi.

10.2. R.Ovenas ir jo pažiūros.
Britas R. Ovenas buvo Š.Furjė amžininkas. Į istoriją jis įėjo tuo, kad siekė pagerinti dirbančiųjų padėtį ir sukurti komunistinę visuomenę. Jis manė, kad privati nuosavybė yra ir bus nusikaltimų, bėdų padaromų žmogui, priežastis[5;329]. "Tačiau kad ir kaip egzistuojančios sistemos būtų neprotingos, nesektinos ir pražūtingos, jų negalima naikinti grubių ir nekonpetingų žmonių rankomis. Kiekvienas pirmalaikis ir r neprotingas žingsnis gali atitolinti pačių tvirčiausių mūsų vilčių įsipildymą ir kelios būsimos kartos gali nebepasiekti tos laimės, kuria jau mūsų vaikai galėtų naudotis."[6; 323].
R.Ovenas mano, kad geriausiai žmonių interesus atitiktų asociacija sudaryta iš "500 ar 1500 žmonių"[7; 308]. Žemės ji užimtų nuo 100-1500 akrų , buvo numatyti būtini pastatai, jų suplanavimas, kurių neverta išsamiau komentuoti. Dėmesį norėčiau atkreiti į vaikų auklėjimą. Kaip ir įprasta visiems komunistams, R.Ovenas Labai didelį dėmesį skiria vaikų auklėjimui. Tiesa jis nemano, kad Tėvams nedera pažinti vaikų, bet" nuo trijų metų visi vaikai lankys mokyklą, valgys bendroje valgykloje, miegos dortuaruose (kažkas panašaus į bendrabutį- pastaba mano,-K.G.):tėvams, žinoma bus leidžiama lankyti vaikus ir su jais bendrauti,pietų ir poilsio metu; […]Reikia labai smarkiai žiūrėti, kad jie nepriimtų blogų įpročių iš tėvų ir aplinkinių. Reikia negailėti pastangų, kad iš ugdyti tokius polinkius ir įpročius, kurie padėtų užsitikrinti ateityje sėkmę ir ir padarytų juos naudingais visai bendruomenei"[7; 311].
R.Ovenas manė, kad sukūrus tokias bendruomenes būtų atvertas kelias į visuomenės suklestėjimą, padidėtų darbo našumas, o visa visuomenė ateityje susidarytų tik iš tokių asociacijų. Deja pirmoji tokia asociacija,sukurta paties R.Oveno lėšomis ir pastangomis, labai greitai sužlugo.

Literatūra.
1.Ōóšüå Ų. Ēąįėóęäåķčå šąēóģą, äīźąēąķķīå ńģåõīņāīšķūģč ńņīšīķąģč ķåīļšåäåėåķķūõ ķąóź\\ Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982
2.Ōóšüå Ų. Ķīāūé õīē˙ńņāåķķūé č ńīöčīņąšķūé ģčš\\ Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982
3.Ōóšüå Ų. Ņåīšč˙ ÷åņūšåõ äāčęåķčé č āńåīįłčõ ńóäåį\\ Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982
4.Laurėnas V. Komunizmas ir socializmas\\ Politikos mokslų metmenys, Vilnius 1994
5.Īóżķ Š. Źķčćą ī ķīāīģ č ķšąāńņāåķķīģ ģčšå\\ Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982
6.Īóżķ Š. Īļčńąķčå š˙äą ēąįėóęäåķčé č įåä, āūņåźąžłčõ čē ļšīųėīćī č ķąńņī˙łåćī ńīńņī˙ķč˙ īįłåńņāą\\Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982
7.Īóåķ Š. Äīźėąä ćšąōńņāó Ėåķąšź ī ļėąķå īįėåć÷åķč˙ īįłåńņāåķūõ įåäńņāčé č óńņšąķčķčå ķåäīāīėńņāą ļóņåģ ļšåäīńņąāėåķč˙ ļīńņī˙ķķūõ ļšīčēāąäčņåėķūõ ēąķ˙ņčé įåäķūģ č ņšóä˙łčģčń˙\\ Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982
11. Išvados.
Komunistinės idėjos savo gyvenimą pradėjo daugiau nei prieš 2000 metų, kai Antikos filosofas Platonas nusprendė, jog negerai kai polyje egzistuoja dvi priešiškos valstybės- vargšų ir turtingųjų. Todėl nusprendė, kad vertėtų panaikinti privačią nuosavybę, o individą pajungti valstybės gerovei. Keitėsi laikai, ir štai iki devyniolikto amžiaus pabaigos priskaičiavome 11 filosofų maniusių, kad geriausia žmonijai būtų gyventi komunistinėje visuomenėje. Pamėginus paanalizuoti šių autorių pareikštas mintis galima įžvelgti šiuos dėsningumus:
0Ikimarksistinėje epochoje buvo pateikta daugybė įvairiausių komunistinės visuomenės modelių, todėl yra neteisinga teigti, kad komunizmą, kaip politinę doktriną suformavo K.Marksas.
1Komunistinės minties vystymasis ypač sustiprėja, kai visuomenė yra krizės būsenoje, arba išgyvena sunkų permainų laikotarpį. Platonas savo teorijas kūrė graikų polio krizės laikotarpiu, T.Kampanela ir T.Moras- viduramžiškos visuomenės irimo laikotarpiu, Ž.Meljė, G.de Mabli, Morelli- Prancūzijos absoliutizmo krizė, G.Babefas ir A.de Sen Simonas (absoliučiai priešingi autoriai), po nepavykusios Didžiosios Prancūzų revoliucijos ir prancūzus užgriuvus nelaimėms, o Š.Furjė ir R.Ovenas, bevykstant techninei revoliucijai.
2Kiekvienas iš šių autorių gyveno skirtinguose laikotarpiuose, todėl kiekvienas buvo veikiamas savo gyvenamo laikotarpio realijų. Platonas nesugebėjo įsivaizduoti savo valstybės be prekybos, T.Moras Utopijos salą stengėsi apsaugoti nuo religinių nesutarimų, T.Kampanelos (jis buvo vienuolis) darbuose piešiamą visuomenės santvarką drįsčiau pavadinti "teologiniu komunizmu", o A.de Sen Simonas mėgino mus iš gelbėti nuo naujos revoliucijos.
3Visi autoriai manė, kad įgyvendinti teisingos visuomenės idealą, galima tik panaikinus, arba suvaržius privačią nuosavybę. Tada žmonės nebeturės jokių grupinių interesų, kurie galėtų prieštarauti kitų grupių interesams.
4Kai kurie autoriai manė, kad norint sukurti teisingą visuomenę- būtina, kad žmogus neturėtų net ir asmeninių interesų. Tai būtų įmanoma pasiekti panaikinus šeimą, kaip socialinį institutą Tokios minties laikėsi Platonas (nors tik aukštesniajai klasei), T.Kampanela(jau visiems gyventojams).
5Dž.Vinstenley pirmasis suformavo teiginį, kad visi gyventojai savo darbo produktus privalo pristatyti į visuomeninį sandėlį, iš kurio visiems bus dalinama po lygiai. Šią mintį perėmė daugelis beveik visi vėlesni autoriai (išskyrus Ž.Melje ir A.Sen Simoną).
6Visi autoriai pabrėžė jaunos kartos ugdymo reikšmę. Negali būti jokio kito paaiškinimo, kaip noru sumažinti šeimos įtaką , kad jaunimo sąmonė neperimtų atviros visuomenės idėjų.
7Labai svarbią vietą užima komunistinių autorių požiūris į civilizacijos raidą Platonas iškėlė mintį, kad civilizacija išsigimsta ir tolsta, nuo jo idealios valstybės modelio.(taigi jo komunistinė visuomenė egzistuoja ikicivilizacinėje būsenoje). T.Moras ir T.Kampanela tokių problemų nekėlė. G.de Mabli, Morelli-komunizmą suvokė kaip praeities būseną, G.Babefas manė, kad civilizacija vystosi cikliškai. Nuo A. Sen Simono komunizmas pradedamas suvokti kaip ateities vizija.
8Trys filosofai pabandė savo idėjas realizuoti praktikoje(Platonas, G.Babefas, R.Ovenas). Visi bandymai buvo nesėkmin