Darbas:

atvejais:
0Jeigu, viename mieste trūksta produktų, juos papildo (visiškai nemokamai) perteklius kitų miesto produktų.
1Jeigu miestuose perdaug gyventojų, jie papildo kitų miestų gretas arba steigia naujas kolonijas [3;78].
Skirtingai nuo Platono izoliacijos, T. Moras vaizduoja "Utopiją" su pakankamai ekspansionistinėmis tendencijomis. Pirmiausia jie sukuria kolonijas, kur pasiūlo čiabuviams galimybes gyventi taip kaip gyvena jie arba "išstumia iš jų užimamų žemių"[3;78]. Be to T.Moras leidžia utopiečiams pradėti karą:" iš meilės žmonėms, pasigalėję slegiamos tironijos tautos, vaduoja savo jėgomis iš tirono jungo ir vergovės"[3;121]. Turint omenyje tą faktą, jog T.Moro nuomone tik "Utopijoje" nėra išnaudojami žmonės, vadinasi šios salos žmonės yra suteiktas moralinis pagrindas kariauti, iš esmės, su visu pasauliu.
Visuomeniniame- ekonominiame gyvenime autorius nesugeba atkurti Platonui būdingo totalitarizmo. Jis kalba apie pakankamai didelę visuomenės įtaką individui, tačiau, nesugebėdamas panaikinti šeimos, kaip socialinio instituto, nepanaikina takoskyros tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo. Turėdamas omenyje žmonių ekonominę veiklą T.Moras nenumato specializacijos tokios kaip buvo parodytos Platono veikaluose. Utopijoje žmogus turi du verslus:
0Jis yra žemdirbys" iš kiekvienos šeimynos kasmet grįžta į miestą po dvidešimt žmonių, pragyvenusių kaime dvejetą metų. Jų vietą užima iš miesto tiek pat naujų|…|. Šitas paprotys atnaujinti žemdirbius yra įprastas, kad niekas nebūtų verčiamas iš eilės per ilgai gyventi rūsčiomis sąlygomis"[3;65].
1Gyvendamas mieste, kiekvienas verčias vienu iš valstybės numatytų amatų: vilnų verpimu, linų dorojimu, akmenskaldyste, kalvyste, metalo bei staliaus darbais [3;72].
Valdžios institucijos labai paprastos. Mažiausia visuomenės grupė yra šeimyna. Ją sudaro apie keturiasdešimt žmonių .šeimynai vadovauja Šeimynos tėvas ir motina (seniausi nariai). Trisdešimčiai šeimynų vadovauja filiarchas[3;65]. Dešimčiai filiarchijų vadovauja sifograntas. Dešimčiai sifograntų vadovauja traniboras. Visi sifograntai (jų yra apie du šimtus) renka kunigaikštį. "Sifograntai gyvena erdviuose rūmuose"[3;81]. Jie prižiūri, kad gerai būtų dirbama, jo rūmuose žmonės pietauja. Viena iš jiems priklausančių privilegijų- teisė nedirbti.
T.Moras nieko nepasako apie tai kaip tokia valstybė turi atsirasti. Jis tepasako esą tokią valdymo formą nustatęs valstybės įkūrėjas Utopas. Lyginat su Platonu, tai- žingsnis atgal, nes pastarasis buvo numatęs, jog bet kuri valstybė taptų tokia, jeigu ją valdytų filosofas.
Viena iš esminių T. Moro veikalų problema- jos indėlis į bendrą komunistinės minties vystymąsi. Ši problema buvo kilusi dar XIX-ame amžiuje. Tam buvo paskirtas visas straipsnis knygoje skirtoje T.Moro gimimo 500-osioms metinėms. Šiame straipsnyje rašoma, kad:
"Nei K.Marksas, nei F.Engelsas niekada nepriskyrė, T.Moro utopinio socializmo pradininkų, niekada nelaikė "Utopijos" socialistinės minties kūriniu, o ten išdėstytų minčių" grįnai komunistinėmis teorijomis, kokias išdėstė G.Mabli ir Morelli"[4; 296]. Kitokio požiūrio laikėsi F.Engelso amžininkas K.Kautskis. jo požiūriu,"bendrumas tarp T.Moro socializmo ir XIX a. pab socializmo - idėjos didingumas.- ten vaizduojama ne maža ,uždara bendruomenė, bet 54 miestų junginys. T.Moras visą naciją privertė laikytis vienos santvarkos, bet ir numatė pagrindus būsimai ekonominei centralizacijai"[4;309]. Be abejo T.Moras negalėjo pateikti detalesnio visuomenės struktūros pakeitimo modelio. Jis manė, kad visos visuomenės problemos savaime išsispręs, panaikinus privačią nuosavybę. Tačiau jo numatyta, pakankamai įspūdingo dydžio miesto visuomenė, darbo kontrolė iš valdžios pusės, ekspansionistinės tendencijos- aiškiai turėjo įtakos tolesniam komunistinės minties vystymuisi. Be to nedera pamiršti, jog T.Morui teko nepaprastai sudėtingas uždavinys, nes Platono politinės teorijos buvo parašytos beveik prieš du tūkstančius metų, o jo gyvenamuoju laikotarpiu filosofija tokių problemų nekėlė.

Literatūra.
1.G.Sabine, T.Thorson. Politinių teorijų istorija. Vilnius. 1993
2.Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ. Ģīńźāą.1982
3.Moras T. Utopija. Vilnius. 1968
4.Ųņåźėč Ą. Ź ńļīšąģ ī ģåńņå "Óņīļčč" ā čńņīščč ńīöčąėčēģą\\ Ņīģąń Ģīš. 1478-1978. Źīģóķčńņč÷åńźčå čäåąėū č čńņīšč˙ źóėņóšū. Ģīńźāą. 1981

5. Tolesnis totalitarinės minties vystymasis
Kitas Renesanso epochos filosofas, daug nusipelnęs tolesniam komunistinės minties vystymuisi, buvo italų vienuolis Tomazo Kampanela. Kampanelos kūrinių koncepcija labai panaši į T. Moro veikalus, jie abu priskiriami "literatūrinių utopijų" kategorijai. Šiuose kūriniuose labai daug vietos skiriama gyvenimo būdo, mokslo padėtės aprašymams. Mus labaiausiai domintų visuomenės struktūros modelis pavaizduotas T.Kampanelos knygoje "Saulės miestas". Kaip ir Tomo Moro atveju, etalonu bus Platono veikalai.
T.Kampanela visiškai nenumato jokių visuomenės pokyčių ir būdų, kaip iš esamos svisuomeninės santvarkos galima būtų pasiekti jo naudojamą modelį. Tačiau neabejotinos pažangos T.Kampanela pasiekė kurdamas savo totalitarinės visuomenės modelį.