Darbas:

šeimos kaip socialinio instituto panaikinimą ir žmonių seksualinio gyvenimo kontrolę buvo numatęs tik privilegijuotam sluosniui (T. Moras šeimos panaikinimo nebuvo numatęs visai), tuo tarpu T.Kampanelos Saulės mieste toks likimas laukė visų šios valstybės gyventojų.
" Valdovui- Meilei pirmiausia rūpi giminės prątesimas; jam svarbu darnūs vyro ir moters santykiai, kurie duotų kuo šaunesnius palikuonis. Jie šaiposi iš mūsų, kad mes taip uoliai stengiamės pagerinti šunų ir arklių veisles, bet pro pirštus žiūrime į žmones"[1; 15-16]. Todėl Saulės mieste "Gyvenamieji kambariai, miegamieji ir lovos bei visa kita kas būtina yra bendra. Bet kartą per šešis mėnesius valdžios pareigūnai nurodo, kam kuriame rate reikės miegoti ir kam pirmame miegamajame, kam antrame"[1; 26]. "O tai, kas mums atrodo žmogui natūraliu dalyku, būtent turėti žmoną, namus, vaikų, kad galėtume juos pažinti ir išauklėti, jie atmeta"[1;34].
Kampanela perima Platono požiūrį, kad valstybę privalo valdyti mokslininkai. Saulės mieste aukščiausia valdžia priklauso:" kunigui , jų kalba Saulei, o mes jį vadintumėme Metafiziku. Jis yra vyriausioji galva visų tiek kūniškų, tiek ir dvasinių reikalų, ir, sprenžiant visokius klausimus ir ginčus, jo žodis būna paskutinis. Jam prie šalies yra trys padėjėjai Pon, Sin ir Mor, o mūsiškai- Galia Išmintis ir Meilė. "[1;10-11]. Tuo tarpu biurokratijos dydžiu, T Kampanela Platoną jau lenkė. Šie trys valdovai (savotiški "ministrai") savo žinioje turėjo pakankami didelį biurokratinį aparatą. Valdovui- Išminčiai buvo pavaldūs:" astrologas, kosmografas aritmetikas, geometras, poetas, medikas logikas, retorius, gramatikas, fiziologas, politikas- moralistas"[1;11].
Visiškai naujas dalykas, kurio neakcentavo nei Platonas, nei T. Moras- valstybės toleruojamas skundimas. "Pasmerktasis myriop minios akivaizdoje labai sąžiningai privalo nurodyti priežastis dėl kurių jis neturėtų mirti ir nusižengimus kitų, kurie turėtų mirti, taip pat ir valdžios pareigūnų kaltes. Jeigu sugeba įrodyti, kad jie vertesni dar didesnės bausmės. Jiegu jam tai pavyksta įrodyti, jis ištremiamas, o miestas apvalomas maldomis, aukojimais ir atgaila. Kaltinamojo išduotų nekankina, juos tik įkalbinėja"[1;65]. Ką reiškia terminas "įkalbinėja" T. Kampanela nurodė truputį anksčiau. "Patį kaltininką jie įtikinėja ir įkalbinėja tol, kol pats sutinka ir panori mirties bausmės, nes priešingu atveju jis negali būti baudžiamas"[1;65]. Kadangi kiekvienam žmogui yra būdingas savisaugos instinktas, galime būti tikri, kad jis pasakys viską, ką žinojo.
T.Kampanela toliau vysto T. Moro, išdėstytą mintį apie santvarkos eksportą į kitas šalis. T.Moras utopiečiams suteikė moralinę teisę kariauti su visu pasauliu, bet nevertė nugalėtų šalių perimti jų santvarkos. Tuo tarpu T.Kampanela žengia dar toliau. Jis rašo:"nugalėti arba patys pasidavę miestai visą turtą nedelsiant atiduoda bendram naudojimui. Apsaugą ir pareigūnus gauna iš Saulės miesto ir taip pamažu pripranta prie prie šio miesto papročių; į jį siunčia pasimokyti savo vaikus, neturėdami dėl to jokių išlaidų"[1;49].
Visa tai leidžia manyti, kad T.Kampanelos indėlis į komunistinės minties formavimąsi buvo pakankamai didelis. Nors jam dar ir nepavyko susieti jo vaizduojamos visuomenės santvarkos susieti su realiai egzistuojančiomis sąlygomis, kaip tai buvo numatęs Platonas, bet pats totalitarizmas T.Kampanelos veikaluose kai kuriose vietose aiškiai pralenkė Platono dialoge "Valstybė" išdėstytą totalitarinės visuomenės santvarkos modelį.

Literatūra:
0Kampanela T. Saulės miestas, V., 1979

6. Tarp Utopijos ir politinės programos.
Pilietinio karo metais Anglijoje, veikė keletas politinių grupuočių, reikalavusių detalesnių visuomenės pertvarkymų. Viena iš tų organizacijų buvo digerių judėjimas. Šio judėjimo šalininkas buvo Džerardas Winstenley. Būtų tikslinga panagrinėti jų politinę programą, tam kad pavyktų surasti tam tikrų detalių, kurios vėliau bus panaudotos kitų autorių.
Jo nuomone, privati nuosavybė aiškia kertasi su prigimtiniais dėsniais. Ypač tai pasakytina apie žemės nuosavybę. Winstenley rašo: "pakol mes arba kas nors laikysis privačios nuosavybės principų, tol mes sutiksime gamybą laikyti vergovėje, po kuria ji rauda, trukdome jos atgimimui ir nusidedame tai pasaulio tvarkai, kuri buvo mums duota ir praradę taiką imame drebėti prieš kitą žmogų"[1;107]. Tačiau mes negalime tai laikyti noru grįžti į pirmykštę būseną, nes nėra panaikinama takoskyra tarp privataus ir viešo gyvenimo:"kiekvieno žmogaus namas ir viskas jame bus jo nuosavybė; taip pat ir atsargos gautos visuomeninių sandėlių priklausys tik jam. Kiekvieno vyro žmona ir kiekvienos žmonos vyras priklausys tik vienas kitam ir jų vaikai priklausys jiems, kol nesuaugs"[2;113]. Tai neleis sukurti totalitarinės visuomenės, nes tokia visuomenė per daug būtų įtakojama buvusių kultūrinių normų ir tradicijų.
Vienintelis įdomus D. Winsley teorijos bruožas (mūsų studijos objekto rėmuose),- visuomeniniai sandėliai. Iki tol visi komunistinių teorijų kūrėjai tvirtino, jos ši problema bus savaime išsisprendusi panaikinus privačią nuosavybę. D.Winstenley su šiuo požiūriu nesutinka. Jis rašo:" žemė turi padalinta ir visas jo sutektas derlius bus suvežtas į sandėlius, kur jie taps bendromis atsargomis" [2;114]. Taigi kiekvienas dirbs taip kaip sugeba bet jų darbo vaisiai bus dalinami po lygiai tačiau nebus bendri. Šis principas vėliau bus panaudojamas kituose darbuose.
Išnagrinėjus Džerardo Winstenley programą, galima pastebėti skirtumą, nuo T.Moro ir T.Kampanelos darbų. Pirmiausia todėl, kad ši visuomenės santvarka buvo projektuojama nuo tuo metu realiai egzistuojančio visuomenės modelio. Gal todėl jis kur kas mažiau totalitarinė, nes Dž. Winstenley buvo smarkiai veikiamas atviros visuomenės vertybių ir aplinkos. Vienintelis Dž Wintenley indėlis į tolesnį komunistinės minties vystymąsi buvo "visuomenių sandėlių" koncepcija.

Literatūra
1.Óčķńņżķėč Äę.. Ēķąģ˙, ļīäķ˙ņīå čńņčķķūģč ėåāåėåšąģč// 2.Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą, 1982
Óčķńņżķėč Äę.. Ēąźīķ ńāīįīäū// Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ, Ģīńźāą 1982

7. Komunistinė mintis ikirevoliucinėje Prancūzijoje.
XVII-XVIII a Prancūzija susidūrė su aibe problemų. Naujai besiklostanti visuomenė aiškiač konfliktavo su senomis feodalinio valdymo liekanomis. Dalis nepatenkintųjų reikalavo imtis radikalesnių žingsnių, negu esamos sistemos reformos. To laikotarpio komunistinė mintis jau nebepasitenkina neegzistuojančių visuomeninių sistemų piešimu, bet vis labiau kreipė dėmesį į tuo meto visuomenės bėdas. Ž. Melje, G.B. deMabli, Moreli savo mintyse nesugebėjo sukurti totalitarinės visuomenės, kurioje individas būtų visiškai pajungtas visuomenės reikmėms. Daugiausia dėmesio jie kreipė skurdo ir socialinės nelygybės problemoms, privačios nuosavybės klausimams.
Iš šių trijų žmonių, įdomiausias būtų Ž. Meljė ir jo veikalas "Testamentas".

7.1. Ž Mejė religijos ir valdžios kritika.
Ž.Meljė buvo kaimo kunigas, bendraudamas su žmonėmis pastebėjęs daug visuomenės trūkumų. Jis studijavo ankstesniųjų filosofų veikalus, ieškodamas atsakymų į jį dominančius klausimus. Tačiau kaip teigiama jo biografijoje: "Tenka apgailestauti, kad šiame stulbinančiame kaimo kunigo patyrime nematyti didžiųjų humanistų- anglo T.Moro ir italo T. Kampanelos. Nors Ž.Meljė ir buvo didelės erudicijos žmogus, šie žymūs mąstytojai, kuriuos iš esmės galima būtų laikyti socialistinės minties pradininkais, jam, matyt, nebuvo žinomi"[1; 21]. Neturėdamas supratimo apie minėtų autorių veikalus, Ž.Meljė daug ką turėjo išrasti pats. Gal būt todėl, jam nepavyko detalizuoti jo piešiamos visuomenės modelio. Tačiau galima iš skirti keletą detalių, kurie tolesniame komunistinės idėjos vystymesi turėjo nemažai įtakos. Galima teigti, kad Ž.Meljė nuomone sukurti teisingą visuomenę galima tik panaikinus religiją ir valstybinę valdžią. Autorius rašo:"jūs apsunkinti ne tik ta našta, kurią jums uždeda karaliai, valdovai, kurie yra patys didžiausi tironai; jūs išlaikote ir visą dvarininkiją, dvasininkiją, vienuoliją, visą teisėjų sluoksnį, visus atpirkėjus visus tabako ir druskos monopolijų valdininkus, vienu žodžiu visus pasaulio tinginius"[2; 132]. Kita naujovė, kurią galima užtikti- religijos neigimas. "Žinote, draugai mano, kad visi kultai, paklusnumas, dievo baimingumas yra melagystė, paklydimas ir šarlatanizmas"[2;129]. Toks požiūris komunistinių idėjų istorijoje buvo pirmasis. Iki tol nei Platonas, nei T.Moras net kritikuodami negeroves savo visuomenėje visada atrasdavo vietos religijai. T.Kampanelos veikaluose religija užima svarbiausią visuomenės gyvenimo dalį. Tuo tarpu Ž. Meljė sukritikavęs tiek religiją, tiek ir valstybės valdžią nepateikia jokio "pakaitalo".
Tai ir buvo esminiai požymiai išskiriantys Ž.Meljė iš kitų autorių.

7.2. Komunizmas- natūralus žmonių būvis.
Kitas ikirevoliucinės epochos komunistinis mąstytojas Gabrielis Bono de Mabli domėjosi jau bendraisiais kovos su skurdu ir neteisybe principais. Mabli teigia"kad dar Platonas buvo pastebėjęs tą faktą, jog žmonėms, kurių poreikiai yra mažesni, to ką sugeba duoti žemė visada užteks. Tuo tarpu jeigu žmonės bus įpratę gyventi prabangoje, jų poreikiams nebus galo" [3; 141]. Tuo tarpu pačios valstybės poreikiai turi būti kiek galima labiau apriboti. Kaip teigia autorius: "visos žmonijos bėdos prasidėjo tada, kai buvo sugalvota privati žemės nuosavybė. Ji pagimdė gobšumą pavydą ir kitas blogybes"[3;147].
Trečiasis filosofas Morelli mėgina sujungti tai, ką yra padarę visi ankstesnieji filosofai toje šioje srityje. Jis sukuria "Gamtos kodeksą", tuo tarsi pasakydamas jog visa civilizacija (ir jos palydovas- privati nuosavybė)- paklydimas. Piešdamas savo idealią valstybę jis visur paskirsto į dešimtines."skaičius dešimt ir jo laipsnis bus pagrindu bet kokioms žmonių dalyboms į klases ar kokias nors socialines grupes. Kiekviena grupė bus sudaryta iš dešimties dalių"[4;161]. Toks žmonių dalinimo būdas sudaro nesaugumo jausmą ir leidžia grupei viešpatauti vieno asmens atžvilgiu. Iš Morelli buvo perimtas toks kariuomenė gyvavimo būdas, vėliau Markso pavadintas darbo armijomis.
Labai sunku būtų nusakyti šių trijų filosofų indėlį į komunistinės minties vystymąsi. Jų negalima vadinti utopistais, kaip juos kartu su T.Moru, T.Kampanela, sugrupavo K.Marksas ir F.Engelsas. Jie daugiausia