Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

"Dievas lipdydamas tuos iš jūsų, kurie bus tinkami valdyti, jis įmaišė aukso, tokie yra vertingiausi; lipdydamas jų padėjėjus, jis įmaišė sidabro, o žemdirbius ir amatininkus- geležies ir vario."[3;131] Platonas draudžia valdantiesiems turtėti, nes: "vos tik jie įsigis žemės nuosavus namus ar pinigų, jie tuojau pat taps namų šeimininkais ir žemdirbiais."[3;133] Tačiau (nepaisant paplitusios nuomonės) tai nereiškia, kad žemdirbiams ir amatininkams tai yra leidžiama. Kalbėdamas apie galimus karus jis siūlo pasinaudoti savo sąjungininkų turtų troškimu: "Jeigu nusiuntę pasiuntinius į kaimyninę valstybę, jie pasakytų teisybę: "Mes neturime nei aukso, nei sidabro nes mums tai uždrausta, bet jums tai nėra uždrausta. Todėl laimėjus galėsite pasiimti visas priešų gėrybes."[3;138] Platono manymu, bet kokie priešai geriau kovos "prieš minkštakūnes avis", negu "prieš liesus šunis".[3;138-139] Jeigu žemutinis sluoksnis turėtų

galimybių turtėti, tokios valstybės nebūtų galima vadinti "liesu šunimi". Akivaizdu, kad uždraudęs turtėti sargybinių luomui, Platonas šios teisės nesuteikia ir eiliniui piliečiui. Taip pat Platonas liepia kiekvienam piliečiui paskirti vieną darbą : "kuriam iš prigimties yra tinkamas, kad kiekvienas, dirbdamas tik vieną darbą, būtų vieningas, o ne daugialypis"[3;140]. Jeigu panašias idėjas suformuluotumėme XX a. politinės filosofijos terminais, galėtumėme visa tai pavadinti "nuosavybės ir verslo laisvės suvaržymu".
Panašiai Platonas reguliuoja savo valstybės pavaldinių asmeninį gyvenimą. Pirmiausia jis numato, kad sargybiniams nevalia turėti šeimos ir vaikų. "Sutuoktinių poras reikia parinkti taip, kad jų vaikai būtų ramios psichofizinės struktūros ir būtų geri piliečiai"[2;43]. Filosofijos istorijoje yra laikomasi tradicijos, kad Platonas neleido kurti šeimų tik sargybinių luomui. Tačiau Platonas turėjo omenyje ne socialinį šeimos institutą, kuris perduotų savo palikuonims kultūros vertybes, o tiesiog moterų priklausomybės klausimą. Sargybiniams: "Visos žmonos turės būti bendros, nei viena negalės atskirai gyventi su kuriuo nors vyru."[3;180] Šio sluoksnio vaikų atsiradimo klausimus turės spręsti valdovai iš valstybės gerovės pozicijų. Tuo tarpu žemdirbių ir amatininkų klasei, visa tai paliekama be valstybės kontrolės. Tačiau visa vaiko socializacija bus įgyvendinama valstybės, nes Platono nuomone tiek vyrai, tiek moterys turės dirbti savo luomui priderančius darbus.
Platonas gan didelį vaidmenį skiria švietimui ir auklėjimui, tačiau tai išimtinai valdančiosios klasės privilegija. Kareivių lavinimui skiriama gimnastika ir dailieji menai [3;86], tuo tarpu karaliams- filosofams siūloma