Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

grupinių interesų. Bet tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, nes žmonės yra skirtingi (t.y turi skirtingus pomėgius poreikius ir pan.). Beklasę visuomenę, neturinčią jokių grupinių interesų įmanoma sukurti panaikinus arba suvaržius privačią nuosavybę. Tokiu atveju individas negalės patenkinti savo gyvenimiškų poreikių, ir taps priklausomas nuo valstybės malonės. Dirbdamas valstybei, iš jos gaus lygią dalį visų pagamintų gėrybių. Tačiau, kai kuriem kitiems filosofams atrodo, jog nebus įmanoma sukurti beklasės visuomenės jeigu individas turės savo asmeninius interesus. Taip atsiranda siūlymas visiškai pajungti individo asmeninį gyvenimą valstybės reikmėms. Politinį rėžimą, kuris panaikina ribas tarp privataus ir viešo gyvenimo mes vadiname- totalitarizmu. Beklasė visuomenė,kurioje suvaržyta ar panaikinta privati nuosavybė, visada bus totalitarinė. Ir visiškai nesvarbu ar to siekė šių idėjų sumanytojai.
Komunistinės

idėjos- teorijos siekiančios sukurti beklasę (totalitarinę) visuomenę, pagrįstą privačios nuosavybės panaikinimu, lygiu pagamintos produkcijos paskirstymu, o kai kurių mąstytojų nuomone ir visišku individo pajungimu visuomenės reikmėms.
Svarbiausią vietą užima nuosavybės apribojimo ir produkcijos paskirstymo klausimai. Todėl nagrinėdamas politines teorijas, ieškosiu autoriaus požiūrio į privačią nuosavybę.

Literatūra.
1.Laurėnas V. Socializmas ir Komunizmas\\ Politikos mokslų metmenys, Vilnius, 1994
2.Marshal G. The concise Oxford dictionary of Sociology. Oxford.,1994
3.Filosofijos žodynas. Vilnius, 1975

3. Atviros visuomenės kritika Antikoje.
Atviros visuomenės vystymasis graikų miestuose- valstybėse, demokratijos trūkumai iššaukė diktatūros šalininkų kontrpuolimą. Vienas iš tokių atviros visuomenės kritikų buvo žymus Atėnų filosofas Platonas. Jo politinės teorijos (ypač išdėstytos veikale "Valstybė") drąsiai gali būti laikomos komunistinėmis. Todėl tikslinga būtų panagrinėti Platono siūlomą visuomenės gyvenimo modelį.
Pradėdamas konstruoti savo idealios valstybės modelį Platonas pirmiausia įveda darbo pasidalinimą, motyvuodamas tuo, kad vienas žmogus gali dirbti tik vieną darbą. Toliau jis apibrėžia sąvoką "teisingumas". "Kalbant apie teisingumą, ir jį vykdant turi omenyje vieną kriterijų- valstybės interesus."[1;146] Jo kuriamoje valstybėje "Žmogaus individualus gyvenimas turėjo būti besąlygiškai pavaldus žmonijos idealui."[2;43]
Padalijęs visuomenę į uždaras klases, Platonas labai didelius reikalavimus kelia valdančiajai klasei. Savo valstybės gerovę jis sieja su valdančiosios klasės vieningumu. Jai uždraudžiama turėti nuosavybę ir turtų, įteigiant mitą,