Darbas:

didžiausias, bet ne vienintelis grūdų importuotojas graikų pasaulyje. Atėnai, Korintas, Argas, Sicionas taip pat didžiąją dalį savo poreikių grūdams patenkindavo iš tarptautinės prekybos."[5;45] Prieš akis turėdamas Atėnų ūkio reikmes, Platonas nesugeba suvokti, kad prekyba yra didžiausias jo valstybės pamatų griovėjas.
Taip pat būtina apžvelgti Platono požiūrį į visuomenės kitimą. "Platonas visiškai neigia sofistines pažangos idėjas: jo valstybė yra stabili, išlaikanti pusiausvyrą, jai nereikalingas tolesnis vystymasis"[6;68]. Tačiau svarbiausia yra tai, kad savo idealiąją valstybę jis formuoja ne nuo tuo metu gyvuojančių politinių sistemų, bet visos praktikoje gyvuojančios politinės sistemos vertinamos kaip jo idealiosios valstybės išsigimimo formos. Platonas išskiria keturias valdymo formas: timokratija (karių valdžia), oligarchija (turtingųjų valdžia), demokratija (valdžia gaunama burtų keliu), tironija (vienvaldystė paremta jėga). Kiekviena iš tų valdžios formų išsigimsta viena iš kitos, ta tvarka kuria aš paminėjau. Timokratija yra būdinga tautoms, žengiančioms iš pirmykštės bendruomenės į civilizuotą pasaulį. Kadangi valdymo forma yra susijusi su žmonių papročiais, vertybėmis susiformavusiomis istorijos bėgyje. Platonas negali grąžinti visos visuomenės į ikicivilizacinę būseną, nes tokia valstybė negalės daug gaminti. Todėl tokioje būsenoje lemta likti tik apatiniam sluoksniui. Sargybiniams yra duodami tam tikri kultūros elementai, tačiau griežtai reglamentuojamas jų gyvenimo būdas, tuo tarpu visos žmonijos sukauptos žinios suteikiamos tik karaliams- filosofams, kurių pagrindinė užduoti yra žiūrėti, kad nebūtų laužomos totalitarinės normos.
Po nepavykusio bandymo realizuoti savo idėjas Platonas vėl grįžo prie valstybės valdymo problemų. Jis parašo naują veikalą "Įstatymai", kuriame nubraižo naują valstybės valdymo modelį. Tačiau ir šis valstybės modelis tebėra totalitarinis. K.R. Poperis pateikia citatą iš "Įstatymų" kurią drąsiai galima būtų laikyti totalitarizmo programine nuostata. "Svarbiausia yra tai, kad niekas niekada neturi palikti be valdovo- nei vyrai, nei moterys neturi priprasti veikti savo nuožiūra ne tiktai kare, bet ir taikos metu reikia būti įdėmiam ir ir vykdyti valdžios nurodymus"[1;142]. Tačiau nepaisant visko, Platonas neatsisako ir senosios idealios valstybės modelio. Kaip teigia G.Sabine :"Platonas nebuvo tvirtai nusprendęs, kad "valstybėje" išplėtota teorija yra klaidinga, ir kad jos reikėtų atsisakyti. Jis nekartą teigė, kad jo tikslas yra aprašyti antrąją geriausią valstybę.[…] bet jeigu atsirastų kompetentingas valdovas, įstatymų valdžios nebereikėtų"[7; 115].
Kadangi Platonas savo ankstesniųjų teorijų nepaneigia, o tik laikinai jas modifikuoja, manau nėra būtina šį valstybės modelį nagrinėti detaliau.

Literatūra:
0Ļīļåš Ź.Š. Īņźšūņīå īįłåńņāī č åćī āšąćč. Ņ.1., Ģīńźāą, 1992
1Vasilevskis E. Platono tobulo žmogaus koncepcija\\ Filosofija- Sociologija, Vilnius, 1996, Nr. 6.
2Platonas. Valstybė. Vilnius, 1981
3Orvelas Dž. Gyvulių ūkis. 1984-ieji. Vilnius. 1991
4Paunds G.J. An Historical Geography of Europe, Cambrige, 1990
5Aster. A fon. Filosofijos istorija. Vilnius 1995
6Sabine G., Thorson Th. Politinių teorijų istorija, Vilnius 1995

4. Komunistinės minties atgaivinimas.
Po Romos imperijos griūties sustojo politinės minties raida. Ištisus šimtmečius buvo nagrinėjamos bažnyčios, visuomenės bei valstybės tarpusavio santykių problemos. Komunistinės minties vystymasis visiškai sustojo, nebent atskiri fragmentai buvo perimti iš Platono. Renesansas, pasireiškęs noru atgaivinti pamirštas Antikines vertybes, vėl atgaivino šios problemos tyrinėjimus. Pirmasis žmogus pamėginęs tai padaryti buvo Tomas Moras, karaliaus Edvardo VIII lordas kancleris (vėliau jo paties apkaltintas valstybės išdavimu ir nuteistas mirti). Jo veikalas "Utopija" davė pradžią filosofinei mokyklai vadintai utopistais.
Sabine Moro "Utopiją" vadina "palyginti vienišu ir nereikšmingu to meto politinės filosofijos epizodu"[1, 452]. Galbūt to meto politinėje filosofijoje tai ir nebuvo svarbu, tačiau tolesniam komunistinės idėjos vystymuisi šio autoriaus darbai yra labai reikšmingi. Mums svarbiausia būtų parodyti utopinės valstybės socialinę struktūrą, jos valdymo sistemą. Visur kaip etalonas bus imamas Platono dialoge "Valstybė" išdėstytos mintys.
Kaip teigia knygos "Utopičeskij socializm" sudarytojai: "Moras pirmasis nupiešė visuomenės struktūros paveikslą, paremtą kolektyvine gamybos priemonių nuosavybe"[2, 15]. Pirmoji Tomo Moro "Utopijos" dalis pašvęsta esamos visuomenės kritikai, iš to galima susidaryti gana neblogą tuometinės visuomenės paveikslą. Antroji knygos dalis vaizduoja mitinės valstybės gyvenimą jos piliečių tarpusavio santykius, visuomenės struktūrą.
Moro knygoje galima rasti tam tikrų užuominų į totalitarinį vienodumą" saloje 54 miestai, visi erdvūs ir didingi; visur ta pati išvaizda, kiek leidžia vietovė"[3,64]. Tai kur kas labiau centralizuota valstybė negu Platono idealioji valstybė. Tačiau nepaisant gan didelio miestų skaičiaus, jie nėra susijungę į vieną darnų ekonominį vienetą. Miestai yra savarankiški, jie tarpusavyje nepolitiškai bendrauja tik dviems atvejais:
0Jeigu, viename mieste trūksta produktų, juos papildo (visiškai nemokamai) perteklius kitų miesto produktų.
1Jeigu miestuose perdaug gyventojų, jie papildo kitų miestų gretas arba steigia naujas kolonijas [3;78].
Skirtingai nuo Platono izoliacijos, T. Moras vaizduoja "Utopiją" su pakankamai ekspansionistinėmis tendencijomis. Pirmiausia jie sukuria kolonijas, kur pasiūlo čiabuviams galimybes gyventi taip kaip gyvena jie arba "išstumia iš jų užimamų žemių"[3;78]. Be to T.Moras leidžia utopiečiams pradėti karą:" iš meilės žmonėms, pasigalėję slegiamos tironijos tautos, vaduoja savo jėgomis iš tirono jungo ir vergovės"[3;121]. Turint omenyje tą faktą, jog T.Moro nuomone tik "Utopijoje" nėra išnaudojami žmonės, vadinasi šios salos žmonės yra suteiktas moralinis pagrindas kariauti, iš esmės, su visu pasauliu.
Visuomeniniame- ekonominiame gyvenime autorius nesugeba atkurti Platonui būdingo totalitarizmo. Jis kalba apie pakankamai didelę visuomenės įtaką individui, tačiau, nesugebėdamas panaikinti šeimos, kaip socialinio instituto, nepanaikina takoskyros tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo. Turėdamas omenyje žmonių ekonominę veiklą T.Moras nenumato specializacijos tokios kaip buvo parodytos Platono veikaluose. Utopijoje žmogus turi du verslus:
0Jis yra žemdirbys" iš kiekvienos šeimynos kasmet grįžta į miestą po dvidešimt žmonių, pragyvenusių kaime dvejetą metų. Jų vietą užima iš miesto tiek pat naujų|…|. Šitas paprotys atnaujinti žemdirbius yra įprastas, kad niekas nebūtų verčiamas iš eilės per ilgai gyventi rūsčiomis sąlygomis"[3;65].
1Gyvendamas mieste, kiekvienas verčias vienu iš valstybės numatytų amatų: vilnų verpimu, linų dorojimu, akmenskaldyste, kalvyste, metalo bei staliaus darbais [3;72].
Valdžios institucijos labai paprastos. Mažiausia visuomenės grupė yra šeimyna. Ją sudaro apie keturiasdešimt žmonių .šeimynai vadovauja Šeimynos tėvas ir motina (seniausi nariai). Trisdešimčiai šeimynų vadovauja filiarchas[3;65]. Dešimčiai filiarchijų vadovauja sifograntas. Dešimčiai sifograntų vadovauja traniboras. Visi sifograntai (jų yra apie du šimtus) renka kunigaikštį. "Sifograntai gyvena erdviuose rūmuose"[3;81]. Jie prižiūri, kad gerai būtų dirbama, jo rūmuose žmonės pietauja. Viena iš jiems priklausančių privilegijų- teisė nedirbti.
T.Moras nieko nepasako apie tai kaip tokia valstybė turi atsirasti. Jis tepasako esą tokią valdymo formą nustatęs valstybės įkūrėjas Utopas. Lyginat su Platonu, tai- žingsnis atgal, nes pastarasis buvo numatęs, jog bet kuri valstybė taptų tokia, jeigu ją valdytų filosofas.
Viena iš esminių T. Moro veikalų problema- jos indėlis į bendrą komunistinės minties vystymąsi. Ši problema buvo kilusi dar XIX-ame amžiuje. Tam buvo paskirtas visas straipsnis knygoje skirtoje T.Moro gimimo 500-osioms metinėms. Šiame straipsnyje rašoma, kad:
"Nei K.Marksas, nei F.Engelsas niekada nepriskyrė, T.Moro utopinio socializmo pradininkų, niekada nelaikė "Utopijos" socialistinės minties kūriniu, o ten išdėstytų minčių" grįnai komunistinėmis teorijomis, kokias išdėstė G.Mabli ir Morelli"[4; 296]. Kitokio požiūrio laikėsi F.Engelso amžininkas K.Kautskis. jo požiūriu,"bendrumas tarp T.Moro socializmo ir XIX a. pab socializmo - idėjos didingumas.- ten vaizduojama ne maža ,uždara bendruomenė, bet 54 miestų junginys. T.Moras visą naciją privertė laikytis vienos santvarkos, bet ir numatė pagrindus būsimai ekonominei centralizacijai"[4;309]. Be abejo T.Moras negalėjo pateikti detalesnio visuomenės struktūros pakeitimo modelio. Jis manė, kad visos visuomenės problemos savaime išsispręs, panaikinus privačią nuosavybę. Tačiau jo numatyta, pakankamai įspūdingo dydžio miesto visuomenė, darbo kontrolė iš valdžios pusės, ekspansionistinės tendencijos- aiškiai turėjo įtakos tolesniam komunistinės minties vystymuisi. Be to nedera pamiršti, jog T.Morui teko nepaprastai sudėtingas uždavinys, nes Platono politinės teorijos buvo parašytos beveik prieš du tūkstančius metų, o jo gyvenamuoju laikotarpiu filosofija tokių problemų nekėlė.

Literatūra.
1.G.Sabine, T.Thorson. Politinių teorijų istorija. Vilnius. 1993
2.Óņīļč÷åńźčé ńīöčąėčēģ. Ģīńźāą.1982
3.Moras T. Utopija. Vilnius. 1968
4.Ųņåźėč Ą. Ź ńļīšąģ ī ģåńņå "Óņīļčč" ā čńņīščč ńīöčąėčēģą\\ Ņīģąń Ģīš. 1478-1978. Źīģóķčńņč÷åńźčå čäåąėū č čńņīšč˙ źóėņóšū. Ģīńźāą. 1981

5. Tolesnis totalitarinės minties vystymasis
Kitas Renesanso epochos filosofas, daug nusipelnęs tolesniam komunistinės minties vystymuisi, buvo italų vienuolis Tomazo Kampanela. Kampanelos kūrinių koncepcija labai panaši į T. Moro veikalus, jie abu priskiriami "literatūrinių utopijų" kategorijai. Šiuose kūriniuose labai daug vietos skiriama gyvenimo būdo, mokslo padėtės aprašymams. Mus labaiausiai domintų visuomenės struktūros modelis pavaizduotas T.Kampanelos knygoje "Saulės miestas". Kaip ir Tomo Moro atveju, etalonu bus Platono veikalai.
T.Kampanela visiškai nenumato jokių visuomenės pokyčių ir būdų, kaip iš esamos svisuomeninės santvarkos galima būtų pasiekti jo naudojamą modelį. Tačiau neabejotinos pažangos T.Kampanela pasiekė kurdamas savo totalitarinės visuomenės modelį.