Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

dėl technologinės pažangos sąlygojamo darbo našumo didėjimo; tai teigiamas reiškinys;
2. “Piktoji“ monetarinė, kylanti dėl ribotos pinigų pasiūlos, sukeliančios kainų smukimą. Dažniausiai ji vertinama neigiamai.
Lietuvoje kainų mažėjimas vasarą yra sezoninis reiškinys, būdingas ne tik mūsų šaliai, bet ir kitoms ES valstybėms.
Vasaros metu gerokai pinga vaisiai ir daržovės, dėl sezoninių nuolaidų sumažėja drabužių ir avalynės kainos, tuo pasinaudoja gyventojai ir masiškai perka minėtas prekes. Tai atostogų metas ir gyventojai daugiau lėšų skiria poilsio paslaugoms ir prekėms, mažėja ilgalaikio naudojimas, prekių paklausa. Visi šie veiksniai turi įtakos vasaros mėnesių bendrajam vartotojų kainų pokyčiui.



Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis.
3 pav. Defliacija Lietuvoje

Pastarųjų metų vasaros mėnesiais Lietuvoje dažnai fiksuota defliacija, tai yra bendras vartojimo prekių ir paslaugų

kainų sumažėjimas. Liepą, palyginti su birželiu, kainos nuo 1999 m. mažėdavo kiekvienais metais, išskyrus 2004 m., kai buvo užfiksuota nulinė infliacija. Rugpjūtį, palyginti su liepa, defliacija buvo fiksuojama kasmet nuo 1998 iki 2004 metų, išskyrus 2001 m., kai buvo apskaičiuota 0,6 proc. infliacija.
2005 m. rugpjūtis ypatingas tuo, kad transporto grupės prekių ir paslaugų mėnesiniam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo degalų kainų padidėjimas: benzino – 1,5 proc., suskystintų automobilių dujų – 2,9, dyzelinių degalų – 0,6 procento. (Respublika. 2005 rugsėjo 16 d. 15 psl.)
Kitaip tariant, defliacijos laikotarpiu kainos krinta, o pinigų vertė kyla ir jie tampa vertingesni. Defliacija reiškia ekonominį smukimą. Jeigu valstybės infliacijos tempai yra per greiti arba prekybos deficitas per didelis, tai vyriausybė gali nuslopinti ekonominį aktyvumą, padidindama mokesčius ir sumažindama vartojimą. Defliacijos metu menkiau skatinamos išlaidos, todėl sustabdomas kainų kilimas, sumažėja importas. Taigi defliacija gali privesti prie deinfliacijos – kainų kritimo. (Martinkus B., Žilinskas V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. Kaunas, 1996. 51 - 52 psl.).

4.2. Defliacijos pasekmių vertinimas

Kainų kritimas, jeigu jis toks didelis, kad pasireiškia kaip defliacija, šalies ūkį taip pat veikia neigiamai, nes slopina jo aktyvumą, kenkia verslui. Sumažindamas pelno galimybę, kainų smukimas slopina verslininkystę, verčia siaurinti gamybą ir didina nedarbą. Kai kainos ima mažėti, jau pagamintos prekės turi būti parduotos mažesnėmis kainomis, nei buvo manyta imantis gamybos. Numatytas pelnas sumažėja arba jo visai nelieka, gamyba apribojama, įmonėms darosi sunku išmokėti atlyginimus, nes jie nemažėja