Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

hiperinfliacija, atsiradus liberalizavus pagrindinių produktų kainas. Toks infliacinis šuolis bei neigiamos realios palūkanos iš karto numušė gyventojų polinkį taupyti ir praktiškai visos pajamos perėjo į vartojimą. Tačiau griežtos ir pilnavertės pinigų politikos dėka pavyko ryškiai pagerinti pagrindinius makroekonominius rodiklius: 1993 m. infliacija nukrito iki 118,7 %. Nuo tada infliacija tendencingai mažėjo, o 2002 metais pasiekė 1,0 % defliacijos lygį. Defliacijos laikotarpiu kainos krinta, o pinigų vertė kyla ir jie tampa vertingesni. Defliacija reiškia ekonominį smukimą. Tiesa, 2004 m. metinė infliacija Lietuvoje vėl sudarė 2,9 %, nes labiausiai brango transporto paslaugos ir sveikatos priežiūra.
Infliacijos priežastis nustatyti yra labai sudėtinga. Ji priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, 1991 – 1998 metų infliacijos kilimus bei nuosmukius lėmė kainų konvergavimas į pusiausvyrą, energijos kainų staigus augimas, pinigų infliacinė emisija TSRS bei laipsniškas importo didėjimas, kuris sąlygojo mažų vietinių ir didelių užsienio prekių kainų suartėjimą. O pastaraisiais

metais Lietuvoje infliaciją labiausiai lemia: maisto produktų brangimas, administraciniai sprendimai, besitęsiantis pasaulinės naftos kainos šuolis.
Infliacija kartais vertinama kaip socialinė nelaimė, nes dėl pinigų perkamosios galios smukimo mažėja realus darbo užmokestis, vadinasi smunka bendrasis gyvenimo lygis. Vyksta intensyvus turto persiskirstymas, kadangi mažėja pajamos iš darbo, vadinasi didėja turto savininko pajamos. Be to, dėl infliacijos pasekmių labiausiai nukenčia asmenys turintys fiksuotas pajamas, o laimi asmenys pasiskolinę nemažas sumas ar turintys nekilnojamąjį turtą.
Infliacija taip pat sukelia ekonomines disproporcijas. Kainos įvairiose šakose kyla nevienodai, todėl kapitalas persilieja iš vienų šakų į kitas. Susiformuoja spekuliacinė prekyba. Kinta gyventojų realiųjų pajamų kiekis t.y. jos auga. Padidėja mokamų mokesčių suma.
Defliacijos laikotarpiu kainos krinta, o pinigų vertė kyla ir jie tampa vertingesni. Defliacija reiškia ekonominį smukimą, tačiau kai kurie ekonomistai defliaciją laiko ir ekonomiką skatinančiu veiksniu. Lietuvos atžvilgiu, defliacija pasireiškė labiausiai – 2002 m. pasiekė 1% lygį.
Euro įvedimas Lietuvoje turės įtakos infliacijai, tačiau daug kas priklauso nuo pasirengimo ir visuomenės informavimo kampanijos efektyvumo.


LITERATŪRA

1. Drilingas B., Čiburienė J., Sniečka V. Makroekonomikos pagrindai. Kaunas, „Technologija“, 1997.
2. Ekonomika. 5 tomas.Vilnius, 2000.
3. Inžinerinė ekonomika. 2002. Nr. 5 (31)
4. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S. Ekonomikos teorija. Vilnius, 2005.
5. Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2005/ II
6. Martinkus B., Žilinskas V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. Kaunas, 1996.
7. Makroekonomika. Kaunas, 2003.
8. Pinigų studijos. 2000/3
9. Respublika. 2005 rugsėjo 16 d. 15 psl.
10. Respublika. 2005 gegužės 18 d. 12 psl.
11. Verslo žinios. 2005 sausio 11 d. 5 psl.
12. Verslo žinios. 2005 rugsėjo 9 d. 6 psl.
13. < http://finansai.tripod.com/ekonomika.htm>
14. < http://www.std.lt>