Darbas:

jų poveikio dydį. Indeksai ura santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu. Juos galima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusiais išlaidas, pelningumą bei kitus ekonominius procesus.
Grandininių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis arba bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno pakeitimo, lyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo atitinkamo veiksnio įtaką rodiklio pasikeitimui.
Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomybę, išsiaiškinti įmonės materialinius, darbo, finansinius išteklius ir tikslinę jų naudojimo paskirtį. Balansiniai sugretinimai taikomi įmonės finansinei būklei analizuoti.
Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški anksčiau aprašytos( 5 lapas) vertikalios analizės būdui.
Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių, apibūdinančių ekonominį reiškinį laiko pažiūriu. Kiekviena atskira dinamikos eilutės reikšmė vadinama rodiklio lygiu, o skirtumas tarp dviejų lygių vadinamas absoliutiniu prieaugiu( sumažėjimu). Dinamikos eilučių analizės būdas yra beveik tapatus horizontaliosios ( aprašytos 5 lape), analizės būdui.
Ekonometrinių finansų analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui. Jie spartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę, veiksmingesnę. Šie būdai ypač efektyvūs analizuojant didelės visumos ( asociacijos, sudėtingos struktūros įmonės ir pan.)finansinę būklę. Praktikoje taikomi įvairūs ekonometriniai analizės būdai. Labiausiai paplitę būdai yra regresinė ir koreliacinė analizė, matematinis prognozavimas. Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio. Regresijos ir koreliacijos teorija, kaip viena svarbiausių matematinės statistikos mokslo sričių, teikia sekančias galimybes:
 kiekybiškai išreikšti ekonominių reiškinių ryšį bei jų formą;
 nustatyti tuo pačiu metu veikiančių daugelio veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui.
Ekonometriniai būdai plačiai dėstomi matematinėje statistikoje, tikimybių teorijoje, matematiniame programavimas, aukštoji matematika.
Psichologinių finansų analizės būdų pagrindą sudaro euristika, t.y. mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant psichologinius finansų analizės būdus naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu. Šie metodai yra pagrįsti specialistų patirtimi ir intuicija, kuri pasireiškia sprendžiant ekonominius uždavinius ir ypač prognozuojant ekonomines situacijas.
Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus , leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laike. Grafiniai būdų pavyzdžiai būtu įvairios diagramos, statistinės kreivės, lentelės ir t.t.
1.4. Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje.
Finansų analizė yra sudėtinė įmonės ekonominės analizės dalis. Ekonominė analizė yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje ji apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje( darbo, materialinių, finansinių, išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei finansinius rezultatus. Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis finansų analizė egzistuoja ir kaip savarankiškas
mokslas, apibendrinantis praktikoje vykstančius finansinės veiklos procesus, dėsningumus. Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje atvaizduota 6 paveikslėlyje.

6 pav. Finansų analizės vieta ekonominės analizės sistemoje 5.
1.5. Finansų analizės organizavimas rinkos ekonomikos sąlygomis.
Sėkmingas analitinio darbo atlikimas labai priklauso nuo apgalvoto jo planavimo, kryptingo paskirstymo atskiriems atlikėjams, metodikos parengimo. Iš esmės metodika ir yra visuma būdų, taisyklių kurių reikia laikytis, norint gerai atlikti analitinį darbą. Metodika apima analizės tikslą, uždavinius, principus, techniką, nurodo abstraktaus pobūdžio įvedamą ir išvedamą informaciją. Kuo daugiau ir detaliau metodikoje aprašytas analitinės informacijos algoritmas, tuo intensyviau vyksta analizės procesas. Kad analizės sistema kokybiškai funkcionuotų, reikia laikytis analizės procesą reguliuojančių principų. Šie principai taikomi reguliuojant analizės metodologijos ir metodikos procedūras. Dauguma išsivysčiusių šalių viena ekonomikos valdymo metodologijų grandžių yra buhalterinė apskaita ir finansų analizė. Apskaita dažniausiai atliekama dviem kryptimis: finansinė apskaita ( ataskaitos visuomenei) ir gamybinė apskaita( ataskaitos įmonės reikmėm). Atsižvelgiant į tai organizuojama ir įmonės atskaitomybė, t.y. būna išorinė ir vidinė. Tiek išorinės, tiek vidinės analizės uždavinius apsprendžia analitinės medžiagos naudotojų interesai.
Užsienio praktikoje analizės atlikėjai taip pat gali būti skirstomi į išorinius ir vidinius. Išorinės analizės struktūros susikūrė atsiradus visuomenės suinteresuotumui tokiomis