Darbas:

įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno( nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje rodomi nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, apskaitos politikos pakeitimo rezultatai, klaidų taisymo rezultatai, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, savos akcijos, įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimai ir t.t. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos pavyzdinė forma pateikta priede Nr.3.
Pinigai yra mobiliausias turto elementas. Pinigų apyvartos ciklas, kuris apima išteklių pavertimą pinigais ir tolesnį jų pavertimą kitais aktyvais, yra būtinas siekiant palaikyti mokumą ir įmonės gyvavimo ilgaamžiškumą. Todėl pinigai, jų judėjimas( pinigų srautai) turi būti nuolat kontroliuojami. Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo, kiek piniginių lėšų buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Įmonės pagrindinės veiklos piniginiai srautai parodo, kiek pagrindinė įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigai yra pagrindinis finansavimo, šaltinis leidžiantis palaikyti ir plėtoti veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas. Piniginių srautų, sudaromos tiesioginiu būdu, pavyzdinė ataskaitos forma pateikta priede Nr.4.
Aiškinamajame rašte įmonės pateikia papildomą informaciją, kuri geriau paaiškina finansinės atskaitomybės rodiklius, t.y. apie įmonėje taikyta apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimas, pvz.: kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė, ilgalaikio ir materialaus turto apskaitos politika , investicijų apskaitos metodai, turto perkainojimo metodai, pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai, skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai, verslo sujungimų apskaitos metodai, finansinės rizikos valdymo politika ir pan. Aiškinamojo rašto

pavyzdinė forma pateikiama priede Nr.5.
Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas: finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansinių analizių duomenys skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai( savininkai, valdytojai, investuotojai, kreditoriai, įmonės tarnautojai, valstybės institucijos ir kt.), todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas.
1.3. Finansų analizės būdai.
Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, įmonės vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikui labai svarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti jas pasirinkti priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių ir turimos pradinės informacijos.

5 pav. Analizės būdai.3

Šiame darbe bus išskiriamos sekančios analizės būdų sistemos grupės:
 loginiai būdai,
 ekonometriniai būdai,
 psichologiniai būdai,
 grafiniai būdai.
Loginių finansų analizės būduose plačiausiai taikoma lyginimo būdą. Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių, materialinių, laiko, piniginių normų, įvertinti rodiklio augimo tempus, dinamiką, tendencijas, galimybes bei kontroliuoti įmonės veiklą, numatyti jos perspektyvas. Analizei taikant lygimo būdą, svarbu nepažeisti rodiklių palyginamumo, nes antraip neteisingai įvertintumėme realią padėtį. Lyginamus dydžius reikia įvertinti palyginamomis kainomis, tarifais, turi būti palyginami analizuojami periodai, taikoma vienoda rodiklių apskaičiavimo metodika, palyginama tiriamojo subjekto organizacinė struktūra.
Grupavimas yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus požymius. Grupavimo būdas padeda nustatyti ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius, atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams.
Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su jais susijusios veiklos sričių nagrinėjimas. Prioritetinės veiklos sritys dažniausiai susijusios su tyrimo sistemoje vykstančiomis ar numatomomis disproporcijomis, pavyzdžiui, nauja gamybos technologija ir nepakankama darbininkų kvalifikacija.
Sudėtingi ekonominiai reiškiniai bei procesai nusakomi įvairiais finansiniais ir ekonominiais rodikliais. Apibendrinančių rodiklių skaidymas įvairiomis kryptimis į sudėtines dalis vadinamas detalizavimo būdu arba tam tikro reiškinio analize. Svarbiausiai detalizavimo tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius. Detalizavimo metu galima išsiaiškinti atsakingų asmenų bei atskirų skyrių indelį į galutinį rezultatą, nustatyti numatomų nuostolių vietą, laiką, veiklos produkto finansinį rezultatą įvairiais gyvavimo ciklo etapais ir pan. Apibendrinimas ( sintezė) yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas. Tokiu būdu analizės ir sintezės būdai papildo vienas kitą.
Taikant indeksų būdą, galima išaiškinti analizuojamo rodiklio veiksnius,