Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

vėliau, jau ištekėjusios. Galbūt tokiu formuojasi namų šeimininkių socialinė grupė, kurios tarybiniais metais, vyraujant visuotinei užimtumo ideologijai, nebuvo ir negalėjo būti. Iš dalies šio reiškinio plitimas tarp jaunų moterų yra asmeninės saviraiškos nuostatų sąlygota elgsena, tačiau kita vertus, tai, kad nemažai šių moterų prieš ištekėdamos buvo bedarbės ar neapmokamose atostogose, rodo, kad joms apsispręsti, be kitų priežasčių, įtakos turėjo ir negatyvus socialinės aplinkos poveikis. Kita – aktyvių, išsimokslinimo ir darbo karjeros siekiančių jaunų moterų dalis ištekėti neskuba. Taigi tik 53% turėdamos 24 metus, buvo ištekėjusios, tuo tarpu visų vyresnių kartų tokio amžiaus moterų ištekėjusių buvo per 70%.
Paties jauniausio vedybinio amžiaus vyrai ir moterys vis dažniau gyvena neįregistravę santuokos. Kas keturiolikta pora Lietuvoje gyvena bendrą gyvenimą nesusituokę,- gyventojų ir būstų

2001 metų visuotinio surašymo duomenimis, šalyje buvo 55,2 tūkst. sugyventinių porų. Mieste buvo surašyta 33,6 tūkst., kaime – 21,6 tūkst. sugyventinių porų. Daugiau kaip trečdalio (37%) sugyventinių šeimose buvo vaikų iki 18 metų. Sugyventiniai sudarė 3,2% visų gyventojų. Kaimo gyventojai dažniau negu miesto sudarė tokias poras. Kas dvidešimt šeštas kaimo gyventojas šeimoje gyveno kaip sugyventinis, o mieste – kas trisdešimt ketvirtas. 3,4 % vyrų ir 3% moterų gyveno sugyventinių porose, atitinkamai mieste – 3,1 ir 2,7, kaime 3,9 ir 3,6. Statistikų teigimu, didesnė dalis – 52,5 % - visų sugyventinių buvo 25-44 metų. Jauni gyventojai mieste dažniau negu kaime pasirenka bendrą gyvenimą nesusituokus. Kas trečias miesto ir kas šeštas kaimo sugyventinis buvo 20-29 metų. Mieste sugyventinių amžius daugiausia siekia 25-29 metus, kaime – 40-44. Vyresnio amžiaus gyventojai kaime dažniau negu mieste pasirenka gyvenimą nesusituokus.
Nors skyrybos Lietuvoje yra dažnos, iki pastarųjų pasikeitimų jau kurį laiką jų kiekis buvo gana stabilus. Įtakos tam galėjo turėti fiktyvios ištuokos, kurių padaugėjo prasidėjus butų privatizavimui. Todėl pastarųjų metų ištuokų rodiklių svyravimus vargu ar galima sieti su natūralia demografinių procesų raida. Bendrieji ištuokų rodikliai devintajame dešimtmetyje siekė beveik 3%. Ištakų dažnumą lyginant su kitomis šalimis, būtina atsižvelgti į tai, kad iki pastarųjų metų Lietuvoje dominavo tradicinis šeimos formavimo modelis – šeimos paprastai buvo kuriamos tik įregistruojant santuoką. Todėl Lietuvoje statistiškai gana pilnai buvo fiksuojamos susikūrusios šeimos, taip pat išsituokusios.

3. MIRTINGUMAS

Mirtis