Darbuotojų adaptacijos reikšmė...

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Kiek vėliau žmonės išgyvena svarbius pokyčius. Jie ima atidžiau vertinti save. Neišvengiami klausimai: „Ar reikia, ar būtina, ar verta eikvoti savo jėgas nuoširdžiam darbui?” Tai - apmąstymų ir pervertinimo etapas. Tik sėkmingai jį įveikęs, žmogus gauna laisvę. Dar vėliau specialistas skiria savo dėmesį kitų, naujesnių darbuotojų ugdymui. Jis ima rūpintis visos organizacijos sėkme, gerove, stengiasi ir kitiems padėti dirbti našiai, racionaliai. Tai valdymo meno laikotarpis: daugiau pastangų skiriama ne sau, bet kitiems tobulinti.

5. Pagal L. Šimanskienę socializacijos, adaptacijos bei identiškumo procesai yra ypač svarbus, norint diagnozuoti organizacinę kultūrą ir formuoti naują – tinkamą organizacijai. Ji pateikia žymiausių veikėjų naujausias teorijas. Remiantis nauju požiūriu į organizacijos teoriją, socializacija kartu su individualizacijos procesu gali būti vertinama kaip sudedamoji adaptacijos proceso

dalis.
Individo socializacija vyksta jam patekus į įvairias aplinkybes, kurios daro skirtingą poveikį ir iš jo reikalauja skirtingo elgesio. Pagrindiniai socializacijos proceso elementai – individas ir jo aplinka. R. M. Sterrs adaptaciją supranta kaip prisitaikymo prie aplinkos sąlygų, reikalavimų procesą. Socializacija šiuo atveju reiškia bendras organizacijos narių pastangas, kuriant organizacijos visumą; individualizacija – individo pastangas, keičiant darbo aplinką, atsižvelgiant į jo reikmes ir pasipriešinimą organizacijos pastangoms keisti individą. Požiūris naujas tuo, kad adaptacija suprantama ne vien kaip individo prisiderinimo prie aplinkos procesas, bet ir kaip jo siekis pritaikyti aplinką savo poreikiams.

D. H. Harris, R. L. DeSimone (1994) teigia, kad sėkminga socializacija yra tada, kai:
1. Nauji darbuotojai jaučia pasitenkinimą, gali tobulėti ir bendrauja su organizacijos nariais.
2. Darbo grupės jaučia pasitenkinimą ir norą tobulėti.
3. Investuojamos lėšos į naujokus (įvairios apmokymo ir perkvalifikavimo programos).
4. Darbuotojai susitapatina su organizacija.
5. Įvertinama darbuotojų keitimosi kaina (kai išeina seni darbuotojai).
C. D. Fisher (1986) išskiria penkias socializacijos mokymo kategorijas:
1) Išankstinis mokymas, kai išsiaiškinama, ko ir kodėl reikia išmokti.
2) Supažindinimas su organizacijos gyvenimu, įskaitant vertybes, tikslus ir politiką.
3) Mokymas dirbti grupėje, nusakant jos funkcijas, vertybes, normas, vaidmenį, draugystės sampratą.
4) Mokymas, kaip tobulinti darbą, sugebėjimus, kaupti žinias.
5) Personalo mokymas, įskaitant identifikaciją, motyvavimą, asmeninį įvaizdį.

Prie organizacijos sėkmės veiksnių taip pat priklauso bendradarbių identiškumas ,,savo