Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

išvadintą planavimo žingsnių seką (žr p.2).
Versle strateginis planavimas yra traktuojamas kaip formali planavimo sistema strategijai sutinkamai su firmos misija ir tikslais parengti ir įgyvendinti. Hierarchinės struktūros firmose vyrauja 3 strateginio planavimo metodologijos:
2. Iš viršaus į apačią. Šiuo atveju planavimo procesą inicijuoja ir jam vadovauja firmos centras (štabas).
3. Iš apačios į viršų. Už planavimą tiesiogiai atsakingos firmos struktūrinės grandys (pvz. , filialai, skyriai). Firmos centras ( štabas) nustato bendriausius reikalavimus struktūrinių padalinių planams sudaryti ir kritikuoja jų pateiktus planus.
4. Integruota. Planus sudarant vyksta nuolatinė diskusija tarp centro ir firmos struktūrinių padalinių.
Strateginį planavimą papildo valdymas per tikslus, kuris pastaraisiais dešimtmečiais yra vienas iš vadybos naujovių, plačiai taikomų daugelyje gyvenimo sričių. Šiuo atveju turi būti aiškiai

suformuluota bendra strategija, kuri yra būtina prielaida žemesnio lygio tikslams formuluoti. Strategija yra startinis taškas. Ji leidžia plėtoti hierarchinę tikslų grandinę, kurioje žemesnio lygio tikslai yra priemonė aukštesnio lygio tikslams pasiekti ir įgyvendinti. Kitas labai svarbus strateginio planavimo elementas – aiškus užduočių formulavimas. Užduočių formuluotės turi aiškiai apibrėžti konkrečių vykdytojų atsakomybės ribas. Valdymas per tikslus yra sistema, pagal kurią bendrieji firmos tikslai yra detalizuojami į hierarchinę siauresnių tikslų grandinę, o kiekvienam tikslui priskiriamas atsakingas vykdytojas. Individualūs vykdytojų tikslai yra formuluojami konsultuojantis vykdytojui ir vadovui. Jeigu individualių tikslų formulavimas būtų patikėtas vien vykdytojams, nebūtų užtikrintas aukštesnio lygio tikslo įgyvendinimas. Jeigu šiuos tikslus formuluotų vien vadovai, vykdytojai nejaustų įsipareigojimo realizuoti tuos tikslus.
Veiksmų plano rengimas apima individualų tikslą, kuris yra suskaldomas į smulkesnių užduočių seką, parenkami atsakingi šių užduočių vykdytojai, įvertinami atlikimo terminai ir reikalingi ištekliai, sudaromi užduočių vykdymo grafikai. Veiksmų planas rengiamas taip pat konsultuojantis vykdytojui ir vadovui.
Veiklos patikrinimo procese galima išskirti tarpinius ir galutinius patikrinimus. Tarpiniai patikrinimai leidžia kontroliuoti, kaip įgyvendinamas individualus tikslas. Patikrinimo rezultatai gali versti modifikuoti veiksmų planą arba net pakeisti individualų tikslą. Galutinis patikrinimas įvertina vykdytojo visos veiklos rezultatus.
Susipažinus su strateginio planavimo esme bei samprata , galima teigti, kad kiek kitokia strateginio planavimo paskirtis mokymo procese. Mokymo