Ieškoti
:
:
Pamiršote slaptažodį?  Prisijungti>>
(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

rezultatas. Išugdyti doroviniai jausmai – svarbiausia asmenybės dorovinė prielaida. Esmė yra netgi ne tai, kad jausmai perteikia sąmonei dorovinę informaciją apie normas ir draudimus, pasmerkimą ir pritarimą, gėrį ir blogį ir t.t.,– išskyrus jausmus, jokių kitų būdu gauti šios informacijos neįmanoma. Esmę sudaro tai, kad jausmai dorovėje kitaip negu, sakykime, moksliniame pažinime, atlieka ypatingą, nepakeičiamą vaidmenį.

Pagrindinė dorovės funkcija – žmonių elgesio reguliavimas. Šiai funkcijai pavaldūs pažintiniai dorovės momentai tampa elgesiu, imperatyvine vertinamąja reguliacija. Dorovė pasireiškia kaip imperatyvinis vertinamasis orientacijos būdas visame sudėtingame vertybių pasaulyje. Jausmai – pirmieji, subtilūs ir nepakeičiami šių vertybių indikatoriai. Negalima įsivaizduoti dorovės reguliatyvinės funkcijos be intensyvios jausmų veiklos. Jausmai čia yra nepakeičiami, nes jie specifiniu būdu užtikrina
dorovės santykinį savarankiškumą ir savitumą. Dorovinių jausmų formavimosi bei vystymosi procesai – tiek istorinėje, tiek atskiro žmogaus dvasios gelmėse sudaro dorovės, kaip savito socialinio reiškinio pagrindą. Doroviniai jausmai – ne kokios nors galingos dorovinės refleksijos „garsinis fonas“ – šia klaidą paneigė išsivystęs psichologijos mokslas, laikas tokių pažiūrų atsisakyti ir etikoje. Šie jausmai, savarankiškai reguliuodami elgesį, kartu užtikrina veiksmingumą sudėtingų dorovinių – psichologinių „kompleksų“, kuriuos sudaro įvairūs emocijų, valios pastangų, racionalių vertinimų, normatyvinių reikalavimų ir kiti dariniai; t.y. tų kompleksų, kurie ir yra pilnaverčiai elgesio reguliatoriai, veiksmingi imperatyvumo šaltiniai, o ne pastovūs, bejėgiai moralizavimo būdai.


Dorovės negalima sutapatinti su didaktiniu pamokslavimu – ji egzistuoja žmonių santykiuose. Netgi dvasinis atskiro individo pasaulis moralus tik tiek, kiek jis atspindi bendrus interesus ir santykius. Dorovė išreiškia pačius subtiliausius niuansus įvairaus lygio ir „rango“ socialinių santykių: asmenybės ir kolektyvo, asmenybės ir visuomenės, asmenybės ir asmenybės, asmenybės ir klasės, kolektyvo ir kolektyvo, klasės ir žmonijos. Doroviniai santykiai viduje susiję su vertybėmis, kurios vienija arba išskiria žmones, lengvina ir kilnina jų gyvenimą arba apsunkina bei pažemina jį. Dorovei dar nepakanka žinoti šias vertybes. Dorovės nėra be vertybių išgyvenimo (ir abipusio išgyvenimo!), be asmeninio, betarpiško emocinio santykio su jomis, be aistringo suinteresuotumo, pasirenkant vertybes. Doroviniai jausmai, pasireikšdami kaip išgyvenimai, kaip privalaus asmenybės gyvenimo „dalis“, užtikrina sociališkai


Atgal  1  2  3  4  5  [6]  7  8  9 ... 18  Toliau



Skelbimai
 
 
 
NEBRANGIAI RASAU DARBUS  erikadarbai
 
Kokybški rašto darbai  RastoDarbai1
 
 
 
DIPLOMINIAI DARBAI, KURSI  diplominis2012
 
Teisės darbai  Magistrastjt
 
 
Esė ,Referatai,ND  Hesiodas
 




Darnipora.lt