Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Ištekliai ir produkcija yra pinigai. Bankas parduoda pinigus paskolų pavidalu.
Paskolos sudaro didžiausią banko turto dalį.
Paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia skolininkui. Pagrindinis kreditavimo tikslas – suteikti pelningą paskolą su minimalia rizika.
Paskolos sudaro sąlygas apmokėti einamąsias sąskaitas ir atlikti įvairias finansines operacijas. Todėl bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį.
Banko paskola – tai terminuotas banko kreditas, kurį galima suteikti privatiems asmenims ir firmoms; tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia skolindamas pinigus nustatytam laikui už palūkanas. Banko gaunamą pelną sudaro skirtumas tarp palūkanų už paskolas ir palūkanų už indėlius. Šis skirtumas yra vadinamas marža.
Pagrindinis bankų pelningumo matas yra grynoji palūkanų marža, kuri atspindi bendrą sprendimų poveikį turtui ir įsipareigojimams.
Bankai dalyvauja valdant

grynąją palūkanų maržą ir užtikrina, kad jos lygis bei rizikingumas atitiktų akcininkų siekiamą pelną ir rizikos laipsnį. Ir tai vadinama bankų turto ir įsipareigojimų valdymu.

Bankų rezervai

Visa šiuolaikinės bankininkystės sistema yra pagrįsta dalinio rezervavimo principu. Tai reiškia, kad bankai negali skolinti visas turimas lėšas, turi palikti tam tikras atsargas, kad, reikalui esant, galėtų atsiskaityti su indėlininkais (depozitoriais).
Esant dalinių rezervų sistemai, bankai laiko tam tikrą procentą, tik dalį indėlininkų pinigų, o likusią dalį skolina. Bankai negali paskolinti visų deponuotų (atiduotų saugoti) pinigų, nes indėlininkai turi teisę bet kada juos atsiimti.
Visi bankai laiko tam tikrą fiksuotų indėlių dalį nejudamą – tai rezerviniai indėliai. Šios lėšos vadinamos bankų rezervais, o rezervų dalis, kurią bankai privalo laikyti, išreikšta procentais nuo visos indėlių sumos, vadinama rezervo norma.
Būtinieji rezervai – tai rezervai, kuriuos bankas privalo laikyti nustatyta tvarka tam, kad galėtų vykdyti savo teisėtus finansinius įsipareigojimus.
Bankai turi dviejų rūšių rezervą:
1. Indėlius centriniame banke.
2. Valiutą, t.y. grynuosius pinigus (popierinius bei metalinius).
Kokį procentą indėlio bankas privalo padėti į rezervą, nustato centrinis bankas ir tai yra svarbus jo pinigų politikos įrankis.
Kad būtų išvengta finansinės panikos, komerciniai bankai ir kitos depozitinės institucijos privalo laikyti būtinus rezervus centriniame banke arba pačiame banke grynųjų pinigų ar rezervinių indėlių pavidalu ir, reikalui esant, bankai gali iš centrinio banko skolintis.
Būtinųjų rezervų tikslas – riboti pinigų, kuriuos gali sukurti bankas, kiekį. Toks