Aprašymas:

Darbas:

Kultūrinių organizacijų darbo sėkmė labai priklauso nuo visuomenės nuomonės apie ją ir jos veiklą. Jei organizacijai pavyksta visuomenėje ir ypač svarbiose jos grupėse suformuoti teigiamą įvaizdį, jai daug lengviau siekti savo tikslų. Svarbu rūpintis, kad visuomenė tai žinotų ir teisingai suprastų. Visuomenės nuomonei formuoti reikia pastangų, tam tikros veiklos, kuri vadinama darbu arba ryšiais su visuomene.
Norėdami tiksliau apibrėžti, kas tai yra ryšiai su visuomene, galime teigti, jog tai veikla, kuria siekiama visuomenėje ar tam tikrose jos grupėse suformuoti teigiamą įmonės įvaizdį ir sukurti pasitikėjimo bei supratimo atmosferą.
Tai labai plati veiklos sritis, apimanti palankių veiklos sąlygų organizacijai kūrimą ir palaikymą.
Ryšių su visuomene funkcijos:
1) nuomonės formavimo;
2) kontaktavimo;
3) valdymo;
4) įvaizdžio kūrimo;
5) harmonizavimo;
6) pardavimo skatinimo;
7) stabilizavimo;
8) tolydumo (vieningumo).
Pasitelkdama ryšius su visuomene, įmonė siekia perduoti informaciją į išorę (visuomenei) ir į vidų (saviems darbuotojams). Nuolatinis pasikeitimas informacija, tai yra žinioms apie faktus bei nuomones, yra būtinas tiek įmonei, tiek su ja susijusiems asmenims.
Per ryšius su visuomene organizacija užmezga ir palaiko kontaktus su jai svarbiausiomis visuomenės gyvenimo sritimis bei visuomenės grupėmis. Ypač svarbūs ir glaudūs kontaktai su visuomenės informavimo priemonėmis: laikraščiais, žurnalais, televizija, radiju. Labai reikšmingi ir geri kontaktai su visuomenėje pripažintais autoritetais, profesiniu požiūriu kompetentingais specialistais, politinėmis ir ūkinėmis institucijoms, jaunimu.
Ryšių su visuomene veiksmai nėra savitiksliai, jie naudojami spręsti tam tikriems valdymo uždaviniams. Jie sudaro sąlygas lengviau įgyvendinti įmonės ketinimus bei planus, sukuria pasitikėjimą jos sprendimais, gali sušvelninti nepageidaujamą nuomonę ar požiūrį.
Ryšiai su visuomene padeda išlaikyti vieningą kultūrinės organizacijos stilių. Iš ryšių su visuomene funkcijų matyti, kad jos glaudžiai siejasi su marketingo bei rėminimo tikslais. Tačiau priešingai reklamai ar pardavimo skatinimui, kurių tikslai tiesiogiai susiję su pardavimu. Ryšių su visuomene tikslas platesnis – sukurti palankią, geranorišką atmosferą kultūrinės organizacijos veiklai. Informuojant visuomenę apie įmonės ekonominę ir technologinę padėtį, verslo principus, darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, įmonės indėlį į visuotinę gerovę (fondų kūrimas, stipendijų steigimas) į miesto, rajono, ar krašto ekonomiką darbo vietų kūrimas), rūpinimąsi aplinkosauga, ji pristatoma visuomenei, formuojamas palankus jos įvaizdis.

KULTŪRINEI ORANIZACIJAI SVARBIOS VISUOMENĖS GRUPĖS

Ryšiai su visuomene turi tam tikrą “adresatą” – kultūrinei organizacijai svarbias visuomenės grupes:
1) pačią visuomenę;
2) finansines grupes;
3) komercines grupes;
4) valdžios grupes;
5) žiniasklaidos grupes;
6) įmonės vidines grupes.
Visuomenė svarbi kiekvienai kultūrinei organizacijai jau vien dėl to, kad visos kitos grupės į ją įeina. Taigi, bendras visuomenės nuostatas vienaip ar kitaip veikia ir kiekvienos smulkesnės grupės požiūrį bei elgseną. Sužlugusios reputacijos, praradusi visuomenės pasitikėjimą įmonė vargu ar gali tikėtis, kad ją teigiamai įvertins kuri nors smulkesnė grupė.


RYŠIŲ SU VISUOMENE TIKSLAI, PRINCIPAI IR INSTRUMENTAI

Ryšių su visuomene tikslas – pakeisti neigiamą požiūrį į teigiamą, nežinojimą pakeisti žinojimu. Informacijos apie organizaciją žinojimas sukuria pagrindinį ryšių su visuomene tikslą – supratimą tarp visuomenės ir organizacijos.
Negatyvi situacija :
• priešiškumas;
• nepalankus nusistatymas;
• abejingumas;
• nežinojimas;
Pozityvi situacija :
• palankumas;
• pripažinimas, pritarimas;
• susidomėjimas;
• pažinimas;
Visos organizacijos turi labai aiškiai suformuluoti ryšių su visuomene veiklos tikslus, atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus. Ryšių su visuomene teritorijoje skiriami keletas svarbiausių tikslų, kurių būtina siekti, įgyvendinant sukurtas programas.
Svarbiausi tikslai :
• kurti ir stiprinti pasitikėjimą ir palankumą organizacijai;
• didinti visuomenės susidomėjimą, atsižvelgiant į jos interesus ir poreikius;
• kurti ir palaikyti komunikaciją ir bendradarbiavimą su visuomene;
• įgyti supratimą ir pritarimą organizacijos veiklai;
• organizacijos interesų išreiškimas, pristatymas ir koregavimas;
• visuomenės nuomonės veikimas;
• konfliktų sprendimas ir derybos;
• sutarimo, dermės tarp organizacijos ir visuomenės sukūrimas.
Ryšiai su visuomene padeda įmonėms kritinėse situacijose išlikti, išgyventi, užtikrina jos stabilumą. Tai daugiausia priklauso nuo kreditorių, pirkėjų ir darbuotojų pasitikėjimo. Tokį pasitikėjimą įgyti ir išsaugoti – vienas svarbiausias ryšių su visuomene uždavinių.
Kultūrinės organizacijos turi laikytis pagrindinių ryšių su visuomene veiklos principų, kurie iš dalies lemia šios veiklos efektyvumą ir gerus rezultatus. Būtina laikytis principų, nes taip galima išvengti neretai nepagrįstų kaltinimų kultūros organizacijoms dėl savanaudiškų interesų, siekiant tikslo. Pagrindiniai principai yra šie:
• ryšiai su visuomene susiję tik su realia tikrove, konkrečiais faktais;
• ryšių su visuomene profesijoje vyrauja visuomeninis, o ne asmeninis interesas;
• siekiant pritarimo, palankumo organizacijai, parenkant ryšių su visuomene programas, pagrindinis kriterijus yra visuomenės interesas;
• užtikrinti gerus santykius su žiniasklaida, kaip pagrindiniu viešuoju komunikacijos kanalu;
• Ryšių su visuomene praktikai turi būti geri komunikatoriai – informuoti tol, kol bus pasiektas supratimas;
• Naudotis dviejų kelių komunikacija, tai yra nuolat tirti visuomenės nuomonę.
• Efektyviai dirbti su organizacijos publikomis, naudotis ir kitų socialinių mokslų – komunikacijos, sociologijos , semiotikos ir kitų mokslų žiniomis. Vien intuicijos neužtenka;
• Ryšių su visuomene veikla, ypač darant tyrimus, reikalauja įvairių disciplinų – politinių mokslų, ekonomikos, istorijos žinių;
• Ryšių su visuomene praktikas privalo paaiškinti visuomenei problemas, kol jos dar netapo organizacijos krizės situacija;
• Ryšių su visuomene veikla matuojama vienu standartu – etiškumu.
Svarbiausius ryšių su visuomene instrumentus galime suskirstyti į tokias grupes ;
• darbas su visuomenės informavimo priemonėmis ; interviu spaudos leidiniams, radijui, televizijai ;spaudos konferencijos,laidos apie įmonę per radiją, televiziją, redakciniai straipsniai, reportažai ir pan.
• ryšių su visuomene renginiai ; konferencijos, seminarai, jubiliejinės šventės, apdovanojimų įteikimas, atvirų durų dienos ir pan.
• ryšių su visuomene kampanijos ; foto konkursai, aukcionai socialiniams tikslams ir t.t.
• publikacijos ; ataskaitos apie firmos būklę, prospektai, brošiūros, įmonės laikraščiai ir pan. ;
• pokalbiai ; pranešimai, prezentacijos, pokalbių šou, diskusijos ant podiumo ir kt. ;
• kiti : dalyvavimas parodose,įmonei ar visuomenei ar atskiroms jos grupėms svarbiuose renginiuose bei akcijose, mokslo, meno, sporto rėmimo fondai, premijos ir kt.
Kultūrinių organizacijų ir visuomenės komunikacijos, informacijos apie renginius skleidimo pagrindiniai tikslai yra šie :
• suteikti informaciją ir sukelti auditorijos susidomėjimą renginiu ;
• išryškinti renginio pranašumus bei skirtumus, palyginti su konkurentų tokia pačia veikla;
• parodyti renginio naudingumą visuomenei ;
• suformuoti ir išlaikyti organizacijos įvaizdį bei reputaciją
• įtikinti visuomenę aplankyti organizuojamą renginį.


RYŠIŲ SU VISUOMENE SĄLYTIS SU MARKETINGU

Pastaruoju metu vis dažniau reiškiama nuomonė, kad su marketingu susijusi, į jį orientuota su visuomene veikla apima daugiau nei vien tik populiarinimas.
Ryšiai su visuomene padeda spręsti tokius marketingo uždavinius :
• padeda į rinką įvesti naujas prekes ;
• remia brandos stadiją pasiekusių prekių pozicijos rinkoje atkūrimą ;
• kelia susidomėjimą tam tikra prekių grupe ;
• daro poveikį tam tikroms tikslinėms grupėms ;
• “gina” prekes, patyrusias visuomenės kritiką ;
• formuoja tokį įmonės įvaizdį, kuris teigiamai veikia jos gaminamas prekes;
Ryšių su visuomene marketinge naudojimas reikalauja numatyti jo tikslus ir uždavinius, parengti programą, ją įgyvendinti ir įvertinti rezultatus.
Ryšiai su visuomene marketingo programą sudaro priemonių parinkimas ir jų naudojimo laiko nustatymas.
Štai pavyzdžiui teatre marketingo strategijos esmę sudaro rinkos segmentavimas. Galima manyti, kad teatras lengvai priima marketingą todėl, kad būtent rinkos segmentavimas jam pasirodė itin patrauklus. Žiūrovai ir potencialūs žiūrovai yra pagrindinis rinkos segmentas paslaugų marketinge, tuo tarpu ryšiuose su visuomene gali būti daugiau, įvairesnių ir svarbesnių komunikacijos adresatų (valdžios įstaigos, kiti teatrai, rėmėjai, teatro darbuotojai ir t.t).Pasaulio teatruose vienodai efektyviai taikomas ir marketingas, ir ryšiai su visuomene. Vienos ar kitos strategijos pasirinkimą lemia konkretaus teatro situacija ir tikslai.

POPULIARINIMAS - SVARBI RYŠIŲ SU VISUOMINE DALIS

Net ir šiuo metu kartais rėminimo elementu laikoma tik ta ryšių su visuomene dalis, kuri vadinama propaganda arba populiarinimu, suprantant jį kaip nemokamą (skirtingai negu reklama) informacijos apie įmonės prekes, paslaugas ar veiklą, skleidimą visuomenės informavimo priemonėmis. Tai pat pabrėžiama, kad populiarinimas savo pobūdžiu yra trumpalaikis, o tuo tarpu ryšiai su visuomene dažniausiai pasižymi ilgalaikiu poveikiu.
Populiarinimo esmė ta, kad juo siekiama paskleisti pageidaujamą informaciją tam tikrų asmenų grupei ne tiesiogiai, o per informacijos skleidimo galimybę turinčias visuomenės grupes. Tai visų pirma įvairių rūšių žiniasklaida, tai pat asmenys, galintys perteikti informaciją kitiems (dėstytojai, visuomenės veikėjai, garsūs specialistai). Įmonė suteikia informacijai pradinį postūmį, tačiau toliau ji jau sklinda be jos tiesioginio įsikišimo: žurnalistai nusprendžia, ką ir kaip aprašyti straipsniuose, politikai – ką paminėti savo kalbose ir t.t. Savo ruožtu žiniasklaidos priemonės, ypač specializuoti laikraščiai ir žurnalai, skirti tam tikram skaitytojų ratui, vienu svarbiausiu savo uždavinių laiko

Komentarai

Paskelbtas znskld 4 mėnesiai 2 dienos prieš
Matosi, kad straipsnio autorius neypatingai išmano viešųjų ryšių tikslų ir subtilių žiniasklaidos darbo metodų.
Iš knygų ištraukti sakinukai tik iš dalies nušviečia tikrąją šios srities pusę.
Jei iš patirties pasakyti - nėra jokių taisyklių kaip turi būti elgiamasi, kokie turi būti pranešimai. Kartais populiarumo susilaukia visai mano nuomone neįdomūs pranešimai.
Visiems, skaitantiems ir besiremiantiems šiuo "mokslo" darbu, patariu gerai pagalvoti.