Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

TURINYS ĮVADAS 1 1.KĄ REIŠKIA VADOVAUTI HUMANIŠKAI 2 2. SAVES PAŽINIMAS 3 3. SAVŲ KLAIDŲ ATPAŽINIMAS VADOVAUJANT 4 4. PAVALDINIŲ MOTYVACIJA. 5-8 5. SAVES IR PAVALDINIŲ PAŽINIMAS 9 6. INVESTICIJOS Į ŽMOGŲ 10 7. PAGYRIMŲ IR PRIEKAIŠTŲ ESMĖ VADOVAUJANT 11 8. KAIP VYKDYTI DARBUOTOJŲ KONTROLĘ 12 9. KĄ TURI ŽINOTI DARBUOTOJAS 13-14 10. PASIRUOŠIMAS POKALBIUI 15 10.1 KLAUSYMOSI FORMOS 16 a) Kantrusis klausymasis 16 b) Nuoseklus klausymasis 16 c) Geranoriškas klausymasis 17 d) Padrąsinantis klausymasis 17 11. KAIP VADOVAUTI POKALBIUI 17-21 12. KONFLIKTŲ SUVOKIMAS IR ĮVEIKIMAS 21-22 IŠVADOS 23 TURINYS 24 NAUDOTA LITERATŪRA 25

Darbas:

ĮVADAS

Rinka sustabarėjusių nepripažįsta. Norinčios išgyventi įmonės turi formuoti naujoviškus vartotojų poreikius, verčiančius įmones keistis ir tobulėti. Tad vadovams vis dažniau tenka burti laikinas komandas iš skirtingų žmonių, įvairių įmonių padalinių. Dėl to vadovai į galvas prisikrauna įvairios informacijos, o jų pečius slegia kaskart didėjanti atsakomybė. Jie laipsniškai tampa plataus profilio specialistais, ne paprastais pavaldinių darbo “kontrolieriais”, bet tarsi valdymo ideologais.
Logiška, kad vadovai, nenorėdami tapti visų galų meistrais, turėtų ugdyti ir “pameistrius”: besiplečiančioje įmonėje vis daugiau ir vis atsakingesnių darbų deleguoti pavaldiniams, kurie turėtų augti kartu su vadovais.
Įvairios vadovų ugdymo teorijos sudaro sąlygas dar efektyviau deleguoti įgaliojimus, taupo darbo laiką ir gerina mikroklimatą. Galiausiai leidžia darbuotojams pajusti pasitenkinimą jiems patikėtu

ir atsakingai atliktu darbu. Deja, ne taip lengva deleguoti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juk vadovauja žmonėms, o jie neretai klysta. Todėl vis dažniau atsigręžiama į praeitį, ieškant primirštų elgesio normų bei verslo etikos kanonų, kurių užuomazgos - dar Senajame Testamente.
Mokėjimas efektyviai deleguoti įvardijamas kaip vienas esminių vadovavimo įgūdžių. O nenorėjimas ar nemokėjimas įsiklausyti į pavaldinį ir jį išgirsti, suprasti jo darbą, rūpesčius, pasidomėti kaip darbuotojui sekasi, rodo tik vadovo sustabarėjimą ir baimę prarasti savo pozicijas.
Humaniškasis vadovavimas - tai viena iš pagrindinių elgesio normų, kurios laikantis žmogui skiriamas pagrindinis vaidmuo mąstant, jaučiant ir dirbant. Humaniškojo vadovavimo sąvoką mes suprantame kaip visų dalyvaujančiųjų sprendžiant kokį nors uždavinį veiksmų ir elgesio orientaciją numatytiems ir suderintiems tikslams pasiekti, kai svarbus vaidmuo tenka darbuotojui kaip žmogui.
Reikalavimai humaniškajam vadovavimui – vadovauti humaniškai ir daugiau investuoti į žmogų. Humaniškasis vadovavimas visuomet turėtų būti savaime suprantamas dalykas, galbūt kaip tik todėl tai kartais pamirštama arba nekreipiama dėmesio. Pagaliau, kad humaniškai vadovautum, nereikia lankyti vadybos ar psichologijos kursų. Tačiau reikia mylėti žmones ir leisti jiems tai pajausti: "kas nori vadovauti, tas turi mylėti žmones" . Ar mes vadovaujame stengdamiesi išspręsti kokį nors uždavinį ar pasiekti kokį nors tikslą, ar mus spaudžia laikas ar esame nepalenkiami kokios nors specialiosios vadovavimo technikos sekėjai - visada reikia vadovauti žmonėms, nepamirštant jo individualių rūpesčių ir negandų.


Būti vadu, vadinasi būti Žmogumi, gerbti