Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Darbas:

TURINYS

Įvadas 3
Verslo ir darbo socialinė atsakomybė 4
Socialinė atsakomybė ir etika 5
Reklama ir socialinė atsakomybė 7
Gamybos kultūra ir atsakomybės už kokybę prevencija 8
Verslo etika ir etiketas 10
Išvados 13



Įvadas

Dabartiniame valstybės ir visuomenės pertvarkymo etape tikrąją prasmę įgauna viešumas, demokratija, gamybos kultūra ir socialinis teisingumas. Pereidamos prie ūkiskaitos, įmonės bando tobulinti gamybos valdymą taip, kad kiekvienas įmonės darbuotojas atsakytų už atliekamų darbų kokybę.
Lietuvos Respublikos įvairiarūšės įmonės įstatymai nustato ir juridiškai įteisina mokslo ir technikos, pramonės, statybos ir žemės ūkio produkcijos, transporto, tiekimo, prekybos ir kitų rūšių darbo bei paslaugų darbuotojų atsakomybę už kokybę, taip pat netiesiogiai numato, kaip ginamos vartotojų teisės ir interesai.
Taikant įmonės ir kitus įstatymus bei normatyvinius aktus dėl atsakomybės

už blogą kokybę, svarbu išsiaiškinti svarbiausias gamybinio broko priežastis, nepanaudotus rezervus, surinkti subjektyvią ir objektyvią informaciją apie teisinio, administracinio ir visuomeninio poveikio priemones, taikomas dėl blogos kokybės, vidaus gamybos broko, aptarti kitus valdymo kultūros aspektus.

Verslo ir darbo socialinė atsakomybė

Vis labiau plinta įsitikinimas, jog korporacijų pareigūnai ir darbo sąjungų vadovai turi imtis „socialinės atsakomybės”, o ne vien rūpintis savo akcininkų ar narių interesais. Toks įsitikinimas rodo, kad iš esmės nesuprantama laisvosios ekonomikos pobūdžio ir prigimties. Tokios ekonomikos rodo, kad, jei laikomasi žaidimo taisyklių, t.y. veikiama esant atvirai ir laisvai konkurencijai, nesigriebiant apgaulės ar klaidinimo, verslas turi vieną vienintelę socialinę pareigą – naudoti savo išteklius veiklai, kuri didina jo pelną. Panašiai darbo sąjungų vadovų „socialinė“ pareiga – tarnauti savo sąjungų narių interesams. Visų kitų žmonių pareiga – remti tokią teisinę tvarką, kad vadovaudamasis savo paties nauda individas, - vėl cituoju Adamą Smitą – būtų „vedamas nematomos rinkos į tikslą, kurio jis visiškai nesiekė. Ir visuomenei nėra blogiau dėl to, kad ji jo nesiekė. Siekdamas savo paties naudos jis dažnai veiksmingiau patarnauja visuomenės labui negu tada, kai jis tikrai to siekia. Nesu girdėjęs, kad ką nors gera būtų padarę tie, kurie vaizduojasi dirbą bendram labui”.
Turbūt jokia kita nuostata taip nesugriautų laisvosios visuomenės pamatų, kaip korporacijų pareigūnų įsipareigojimas vykdyti kitokias socialines priedermes nei priedermę uždirbti kuo daugiau pinigų savo akcininkams.

Komentarai

Paskelbtas 7 metai 4 mėnesiai prieš
Konkretus shhh... Vissiskai nieko gero, rasyta kogero kokio aukstesniojoj... Nera net isnasu, grafiku, jokio tyrimo... zodziu sh.