Taisyklingos kalbos ugdymas ir motyvacija

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Turinys

Įvadas 2 psl.

Taisyklingos kalbos ugdymas ir jo motyvacija

1. Rašytinės kalbos ugdymo reikšmė
1.1. dinis rašybos mokymas ir jo reikšmė 1-4 klasėje (elementoriniu ir 3 psl.
poelementoriniu laikotarpiu)
1.2. Pradinių klasių mokinių rašymo sutrikimai 4 psl.
1.2.1. Tarties vaidmuo 5 psl.
1.2.2. Regimųjų vaizdinių ir motorinių judesių vaidmuo 7 psl.
1.2.3. Pasyviojo ir aktyviojo žodyno vaidmuo 9 psl.
1.3.Diktantų analizė ir jų rezultatai

10 psl.

2. Sakytinės kalbos ugdymo reikšmė

2.1.Kalbėjimo sutrikimai 12 psl.
2.1.1.Tarimo ir foneminių procesų trūkumai 13 psl.
2.1.2.Rišliojo kalbėjimo trūkumai 14 psl.
2.2.Komunikacinė veikla
2.3.Logopedinio tyrimo rezultatai ir jų analizė 15 psl.

Išvados 16 psl.

Literatūra 18 psl.

Priedai 19 psl.

Įvadas

Pirmieji vaiko kalbos ugdytojai ir puoselėtojai yra šeimos nariai – tėvai, seneliai, broliai ir seserys. Labai svarbu, kad šie žmonės kuo daugiau kalbėtų su vaiku. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad šie žmonės kalbėtų taisyklinga kalba., išraiškingai, pasitelkdami ir neverbalinį bendravimą.
Organizuojant kalbos ugdymo ir ugdymosi veiklą, parenkant jos turinį, siūlytinas kalbos priemones, vienu iš svarbiausių laikytinas tikroviškumo ir natūralumo principas bei su juo labai glaudžiai susijęs savarankiškumo principas. Mokant kalbinio bendravimo, svarbi ir neverbalinė kalba (mimika, gestai, balsas ir kt.). Balso, kartais dar kūno pozos, akių kontakto valdymo bei supratimo lavinimas ir yra visas neverbalinės kalbos, kaip