Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Lietuvos žemės ūkio integraciją į Europos Sąjungą (ES) lydės esminiai struktūriniai pokyčiai, kurie įvyks visuose be išimties pirminės gamybos sektoriuose. Norint pasirengti dirbti konkurencijos sąlygomis išsiplėtusioje ekonominėje erdvėje, svarbu žinoti naujas ūkinės veiklos sąlygas bei įvertinti galimas pasekmes. 2002 m. sausio 30 d. šalims kandidatėms į ES buvo pateikti pirmieji siūlymai dėl kvotų, tiesioginių išmokų ir struktūrinės politikos. Tais pačiais metais birželio 28 d. ES pateikė oficialią poziciją, kuri, viena vertus, yra palyginti palanki mėsos sektoriui, kita vertus, dėl pieno ir cukraus kvotų galėjo sukelti šių sektorių plėtros problemų. 2002 m. liepos 11 d. prasidėjo Lietuvos ir ES derybos dėl žemės ūkio skyriaus. Jos pakoregavo kai kurias ES pateiktas oficialios pozicijos nuostatas. Šiame darbe mėginama įvertinti Lietuvos integravimosi į ES pasekmes pagal ES ir Lietuvos derybų (2002 m. gruodžio 13 d.) rezultatus

Darbas:

Turinys
Įvadas 4
1. Stojimas į ES – galimybė modernizuoti ekonomiką 5
2. Gamtiniai ištekliai ir klimatinės sąlygos 8
3. Ūkinis ir socialinis paveldas 8
4. Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius
atkūrimas 8
5. Lietuvos žemės ūkio vaidmuo iki integraciniu laikotarpiu 9
6. Parama žemdirbiams ir kaimo gyventojams, Lietuvai tapus ES nare 10
7. Ekonominės politikos bruožai 13
8. Pasirengimo ES narystei laikotarpio ypatumai 14
9. Perspektyvos, įstojus į ES 15
10. Biotechnologijų iššūkiai 17
11. Socialinių pokyčių tendencijos 18
12. Aplinkosauga 20
13. Ssgg (swot) analizė 21
Išvados 24
Literatūra 25
Įvadas
Lietuvos žemės ūkio integraciją į Europos Sąjungą (ES) lydės esminiai
struktūriniai pokyčiai, kurie įvyks visuose be išimties pirminės

gamybos
sektoriuose. Norint pasirengti dirbti konkurencijos sąlygomis
išsiplėtusioje ekonominėje erdvėje, svarbu žinoti naujas ūkinės veiklos
sąlygas bei įvertinti galimas pasekmes. 2002 m. sausio 30 d. šalims
kandidatėms į ES buvo pateikti pirmieji siūlymai dėl kvotų, tiesioginių
išmokų ir struktūrinės politikos. Tais pačiais metais birželio 28 d. ES
pateikė oficialią poziciją, kuri, viena vertus, yra palyginti palanki mėsos
sektoriui, kita vertus, dėl pieno ir cukraus kvotų galėjo sukelti šių
sektorių plėtros problemų. 2002 m. liepos 11 d. prasidėjo Lietuvos ir ES
derybos dėl žemės ūkio skyriaus. Jos pakoregavo kai kurias ES pateiktas
oficialios pozicijos nuostatas. Šiame darbe mėginama įvertinti Lietuvos
integravimosi į ES pasekmes pagal ES ir Lietuvos derybų (2002 m. gruodžio
13 d.) rezultatus. Prieš pateikiant Lietuvos integravimosi į ES pasekmes
žemės ūkiui, darbe parodoma Lietuvos žemės ir maisto ūkio reikšmė, lyginami
Lietuvos, ES šalių ir Vidurio bei Rytų Europos (VRE) šalių kandidačių žemės
ūkio ir maisto produktų konkurencingumą lemiantys veiksniai – žemės ūkio
gamybos produktyvumas ir intensyvumas, svarbiausių žemės ūkio produktų
kainos ir savikainos, valstybės parama.
Darbo objektas – Lietuvos ekonomikos struktūriniai pokyčiai žemės ūkio
šakoje tapus ES nare.
Darbo tikslas – Atskleisti Lietuvos ekonomikos struktūrinius pokyčius,
žemės ūkio šakoje, tapus ES nare, aspektus
Darbo uždaviniai – 1. Pateikti Lietuvos žemės ūkio perspektyvas,
įstojus į ES.
2. Išryškinti žemės ūkio ypatumus
Europos