Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

ribose esančios žvaigždės nesudaro vienalytės fizinės grupės, yra įvairiai nutolusios nuo Saulės ir viena nuo kitos.


Žvaigždžių vidaus sandara
Stellar structure

Žvaigždės yra didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių elementų priemaiša. Jų paviršiaus temperatūra būna nuo 50-100 tūkst. K iki 1500-2000 K. Einant gilyn temperatūra, slėgis ir tankis didėja. Saulės centre temperatūra pasiekia 15 mln. K, o tankis 160 g/cm3. Kitų žvaigždžių centro temperatūra yra nuo 10 mln. iki šimtų mln. K. Žvaigždė kaitinama ties jos centru vykstančių termobranduolinių reakcijų tarp vandenilio, helio, anglies, azoto, deguonies ir kitų elementų branduolių, o taip pat dėl gravitacinės energijos. Normalių žvaigždžių dujos yra termodinaminėje ir hidrostatinėje pusiausvyroje. Energija iš žv. gelmių į paviršių skverbiasi konvekcijos ir spinduliavimo būdais. Laikui slenkant, dėl branduolinių reakcijų kinta žv. gelmių cheminė sudėtis. Dėl to keičiasi centrinės dalies temperatūra, tankis, slėgis, užsižiebaia naujos branduolinės reakcijos. Po tam tikro laiko

žv. gelmėse įvykę pokyčiai atsiliepia ir tolimesnių nuo žv. centro sluoksnių struktūrai. Žvaigždė ima plėsis ar trauktis, kinta jos paviršiaus temperatūra, gravitacijos pagreitis ir kitos fiz. savybės. Visas šis procesas vadinamas žv. evoliucija, kuri trunka milijonus ir milijardus metų. Evoliucijos greitis ir žvaigždės gyvenimo trukmė priklauso nuo pradinės žvaigždės masės. Greičiausiai evoliucionuoja didžiausių masių žvaigždės (kelis milijonus metų) ir lėčiausiai mažų masių žvaigždės - dešimtis milijardų metų.
Žvaigždžių dydžiai
Stellar sizes

Žvaigždės yra labai skirtingų dydžių - nuo kelių šimtų milijonų km (supermilžinės) iki kelių tūkstančių km (baltosios nykštukės) ir net 10 km (neutroninės žvaigždės). Patogumo dėlei žvaigždžių spindulys dažniausiai išreiškiamas Saulės spinduliu. Pagrindinės sekos žvaigždžių spinduliai kinta nuo 0.1 iki 10 R , raudonųjų milžinių - nuo 10 R iki 150 R , raudonųjų supermilžinių - nuo 100 R iki 1000 R .
Žvaigždžių masės
Stellar masses

Žvaigždžių masės paprastai išreiškiamos Saulės masės vienetais M . Didžiausios masės žvaigždės turi _150 M , mažiausios masės žvaigždės _0.08 M . Kai žvaigždės masė mažesnė už 0.08 M , jos gelmėse temperatūra niekada nepasiekia 10 mln. K ir todėl tokioje žvaigždėje nevyksta termobranduolinės vandenilio virtimo heliu reakcijos. Tokios žvaigždės vadinamos rudosiomis nykštukėmis. Kuo didesnė žvaigždės masė, tuo greičiau vyksta branduolinės reakcijos ir tuo trumpesnis žvaigždės gyvenimo laikas iki jai virstant baltąja nykštuke, neutronine žvaigžde arba juodąja bedugne.
Žvaigždinis periodas
Sideral period

Laiko tarpas, per kurį vienas kosm. kūnas, pvz., planeta ar palydovas, žvaigždžių atžvilgiu apskrieja kitą kosm. kūną. Mėnulio skriejimą aplink planetą apibūdina žvaigždinis periodas, vadinamas žvaigždiniu mėnesiu, Žemės skriejimą aplink Saulę - žvaigždiniai metai.
Žvaigždės šerdis
Stellar core

Centrinė labai tanki ir aukštos t-ros žvaigždės sritis. Tam tikros evoliucijos stadijos žvaigždžių šerdyje vyksta termobrand. reakcijo