žaidimai pradinėje mokykloje

(Darbą įkėlė mamae)

Parsisiųsti darbą:Zip

Aprašymas:

Žaidimai pradinėje mokykloje. Paskaitų konspektas.Viskas apie žaidimus.Klaipėdos universitetas

Darbas:

1. ŽAIDIMŲ KILMĖ IR RAIDA Žaidimas - tai yra veikla arba aktyvumo forma. Tai nėra pagrindinė, dominuojanti forma ir matyt dėl tos priežasties yra mažiau pažinta negu kitos veiklos rūšys. Žaidimas buvo žinomas ir pripažintas , bet mažai tyrinėjamas, nes turi svarbią išskirtį - žaidžiant nesukuriamas joks produktas.
Pirmieji dėmesį į žaidimus atkreipė antropologai. Ypač tyrinėdami žmonių kūrybiškumą. Vien tik žaidimui paskirtų darbų iki 19 amžiaus nebuvo. Pirmieji 19 amžiuje pradeda kalbėti Šileris ir Spenseris. Jie analizuodami meną susiduria su žaidimu. Nurodo skirtumus, panašumus. Tiek žaidiminė, tiek meninė veikla duoda tam tikro pasitenkinimo. Spenserio manymu, žaidime yra patenkinami paprastesni, ne biologinės kilmės poreikiai, be to žaidime reiškiasi tam tikri specifiniai, nesudėtingi sugebėjimai, o meninėje veikloje patenkinami aukštesni poreikiai.
Rusų mokslininkas Elkononas sukūrė savo žaidimo kilmės teoriją . Jis sukauptais duomenimis nurodo, kad ankstyvuose žmonijos vystymosi perioduose tokios veiklos, kaip žaidimas , nebuvo. Jis pritaria ir prieštarauja Šilerio idėjoms. Menas atsirado anksčiau už žaidimą. Kita vertus parodo sąsajas tarp meno ir žaidimo.
Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žaidimo dar nebuvo. Elkoninas sako, kad žmogaus vaikai pilnai sugebėjo dalyvauti suaugusiųjų veikloje, nes darbas buvo labai primityvus. Žmogus jau buvo kūrėjas, tačiau įrankiai buvo labai paprasti. Tobulėjant įrankiams ir darbui apskritai, vaikai išstumiami iš suaugusiųjų veiklos.
Jiems nebelieka kuom užsiimti. Tada ir atsiranda žaidimas. Poreikis grynai socialinis. Žmonių vaikai žaidžia specifinius žaidimus, kurie savo turiniu skiriasi nuo gyvūnų jauniklių žaidimų. Šie žaidimai išnyksta kartu su vaikyste.
Paties žaidimo kilmę bene įdomiausiai dvidešimtame amžiuje apibrėžė antropologas olandas Haizinga. Jis žaidimo kilmę tapatina su kultūros kilme. Jis sako, kad žmogus pradėjo kurti kultūrą žaisdamas. Žaidimas ir kultūra turi bendrą prigimtį. Jo pastebėjimai patys naujausi, populiariausi, bet tai nėra galutinis atsakymas į žaidimų prigimtIstorijoje buvo daug bandymų apibrėžti žaidimo sąvoką ir biologinę žaidimo funkciją. Sąvoka žaidimas kiekvienoje kultūroje buvo suprantamas ne vienodai. Indoeuropiečių žodž. ghem - džiaugsmingai šokinėti, šokti. Senovės graikams žaidimas paizen elgesys būdingas vaikams. Pėdija- vaikiškas žaidimas, atiro - žaidimas, pramoga. Agon- varžybos lenktyniavimas. Romėniškai ludus- žaidimas, mokykla. Lotynų k. žaidimas-padid(auklėjimas). „Tarybiniame enciklopedijos žodyne“ žodis igra reiškia neproduktyvios veiklos rūšis, kurios motyvas pats procesas.

Žaisdami vaikai sujungia tai ką žino su savo gebėjimais esančiais ir neatrastais, mokosi bendrauti, reikšti savo mintis, norus, emocijas. Žaidžiant greičiau lavėja kalba, pasitikėjimas savimi.

2. ŽAIDIMŲ KLASIFIKAVIMAS

Kūdikystės ir ankstyvojo amžiaus vaikų žaidimai

1)sensoriniai tiriamieji;

2)funkciniai

3)judesių lavinamieji;

4)judrieji

5)siužetiniai vaidmeniniai;

6)ugdomieji

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų žaidimai

1) kūrybiniai

vaidmeniniai; draminiai; režisieriniai; konstrukciniai

2) didaktiniai

judrieji; tradiciniai; imitaciniai, modeliuojantys; kompiuteriniai; intelektualiniai.

PAGRINDINĖS VAIKYSTĖS ŽAIDIMŲ RŪŠYS

Sensoriniai tiriamieji žaid. Tai žaislų tyrinėjimas. Kūdikis stebi, tyrinėja akimis, ausimis, stumdo žaislus rankomis.

Funkciniai žaidimai. Tai kūdikio mokymas atlikti įvairius veiksmus su daiktais, žaislais (sviedinuką sukti, barškutį tuksenti).su kai kuriomis žaislo ar daikto savybėmis vaikas susipažįsta atsitiktinai, kai kurias savybes parodo suaugusysis, rodydamas veiksmą kelis kartus. Tik išmokęs specifinių veiksmų vaikas galės savarankiškai žaisti funkcinius žaidimus.

Judesius lavinamieji žaidimai tai įvairūs judesių mokymo ir lavinimo pratimai (bėgimas, ėjimas, pusiausviros išlaikymas, šliaužimas). Galima imituoti gyvūnų judesius, arba naudoti atributiką (karūną, lazdą, kepures).

Judrieji žaidimai Tai judrūs siužetiniai, be siužeto ir imitaciniai žaidimai, Judrieji žaidimai judesių koordinacijai teikia mažyliams daug džiaugsmo. (bėga pelytė, sleptis nuo vilko)

Siužetiniai žaidimai tai veiksmų sujungimas, siužeto vaizdavimas. Vaiko veiklos objektas - daikto paskirtis ir jo funkcija. siužetinius žaidimus vaikai labiau žaidžia jei suaugusysis sugrupuoja žaislus, padeda. Siužetinio žaidimo turinį lemia vaiko patirtis.

Siužetiniai vaidmeniniai žaidimai kai vaikas prisiėmęs kokį nors vaidmenį, atlieka tam vaidmeniui būdingus veiksmus. Žaidimo objektas -santykis tarp žmonių. Tikslas atsiranda pradėus žaisti.

Ugdomieji žaidimai tai suaugusiųjų specialiai organizuoti didaktiniai, judrieji, tradiciniai, muzikiniai, konstrukciniai žaidimai. Suaugusysis rodo pvz., išplėstus žaidimo epizodus. Taip vaikas tiksliau ir daugiau sužino apie aplinką, iš gaunamos informacijos išskiria taikas svarbiausia. Ugdomuose žaidimuose vaikas turi būti ne stebėtoju, o aktyviu dalyviu.

Kūrybiniai žaidimai Vaikas parodo savo išmonę, savarankiškumą, aktyvumą, iniciatyvą. Sugalvoti žaidimo būdą, kad vaikas galėtų pasireikšti

4. POPULIARIAUSI JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ŽAIDIMAI.

Tokiame amžiuje vaikas darosi savarnkiškesnis, smalsesnis, sumanesnis, nereikalauja suaugusiojo dėmesio ir nuolatinės priežiūros, todėl vaikai dažniausiai žaidžia buitinės ir artimiausios visuomeninės, socialinės tematikos žaidimus(šeima, statybininkai, vairuotojai, gelbetojai, gydytojai).Žaidimo temą dažniausiai lemia turimi žaislai, daiktai.Tai pakartojamas suaugusio žmogaus(daktaro, tėčio, policininko) veiksmus.Taip vaikai mokosi socialinių naujovių. Dažniai vaikai žaidžia individuoaliai šiuos žaidimus.

5. KŪRYBINIAI VAIDMENINIAI ŽAIDIMAI

Vyresnio amžiaus vaikų žaidimo trukmė ima ilgėti. Jie žaidžia vienos tematikos žaidimą ilgesnį laiką. Atlikdami žaidimo veiksmus darosi savarankiškesni, stiprėja išgyvenimai ir emocijos žaidžiant. Lavėja vaikų vaizduotė(gali susikurti situaciją, sceną, įvykį žaidimui), todėl vaikas pats gali sugalvoti įvairiausius žaidimus, pasijungti loginį mąstymą ir pritaikyti daiktus žaidimui. Šiame amžiuje atsiranda tvirtesni savo vertės pajutimo jausmas, pasitikėjimas, laimės jausmas. Tinkamiausias amžius ugdyti draugiškumo, kolektyviškumo jausmus, o geriausia priemonė kųrybinis žaidimas. Kūrybiniame žaidime bendravimas būna : žaidybinis ir organizacinis).Tai vaidmeniniai, draminiai, režisūriniai, konstrukciniai. Žaisdami vaikai atkuria pažįstamas situacijas, imituoja šeimos narių elgesį, renkasi įvairių savo bendruomenės narių vaidmenis. Vaidmeniniuose žaidimuose vaikai vaizduoja jų sąmonėje atsispindintį pasaulį, kuris juos domina, o kartais gąsdina ar trikdo.

Įsivaizduojamame pasaulyje jie bando spręsti gyvenimiškas problemas. Vaikai kartoja, pervaidina, sugyvena savo potyrius. Taigi, vaidmeniniai žaidimai padeda vaikui iš savanaudiškos būtybės tapti visuomenišku žmogumi.

6. ILGALAIKIS IR INDIVIDUALUS KŪRYBINIS VAIDMENINIS ŽAIDIMAS.

Individualius žaidimus mėgsta jautrūs, nuo draugų pavargstantys vaikai. Individualiems žaidimams vaikai pasirenka ramesnę, atokesnę vietą. Jie nepavyksta apriboti savo individualumą vaikams pratrūksta pyktis. Kadangi kiti nenori tokio vaiko priimti į bendrus žaidimus, vienišius savo agresiją išlieja individualiuose žaidimuose(Statybininkas, vairuotojas, elektrikas)

7.Kūrybiniai žaidimai.Vaiko kūrybingumas žaidime pasireiškia įsirengiant aplinka konkrečiam žaidimui,pasirenkant žaidimo priemones,sugalvojant žaidimo siužetą,ieškant būdų žaidimo sumanymui įgyvendinti,pasiskirstant vaidmenimis,įsijaučiant į literatūrinių kūrinių ,personažų vaidmenis ir tt.Vaidmeniniai žaidimai -juose vaikai prisiima sau tam tikrą vaidmenį ir įsijaučia į vaizduotės sukurtą situaciją ,šiuose žaidimuose jie vaizduoja žmones,jų santykius,gyvūnus,darbą,transportą Labai svarbi pedagoginė sąlyga žaidimams - vaikų žinių ir socialinės patirties turtinimas įvairioje veikloje (stebėjimas, ekskursijos, grožinės literatūros kūriniai. Kino ir animacijos filmai, iliustracijos, paveikslėliai, konstravimas, rankų darbai, didaktiniai žaidimai).
Žaidimų sumanymų įvairumas ir jų įdomaus realizavimo galimybė priklauso nuo ryškių vaikų įspūdžių apie aplinkinę tikrovę. Todėl reikia praplėsti mažylių akiratį, pavyzdžiui, organizuojant ekskursijas. Stebėdamas aplinką, žmonių darbą, jų santykius vaikas patiria neišdildomą įspūdį. Juo vyresnis vaikas, juo įvairesni įvykiai, reiškiniai jį domina. Deja, ne visus juos galima betarpiškai stebėti. Tada vaikai informacijos gauna iš suaugusiųjų pasakojimų, žiūrėdami televizorių, skaitydami grožinę literatūrą. Tai, ką sužinojo, vaikas netiesiogiai perkelia į žaidimą, t. y. nekopijuoja to, ką matė, sužinojo, bet derina, savaip perdaro, pritaiko įvairiuose žaidimuose.

8.Žaislai Žaislas - vaikų veiklos realizavimo priemonė. Jis padeda vaikams pradėti veiklą, įsijausti į vaidmenį, įgyvendinti sumanymą. Žaislas vaiko veiksmus padaro realius. Mergaitė su lėle jaučiasi esanti tikra mama, berniukas su mašinėle - vairuotojas. Žaisliniai gyvūnėliai leidžia vaikui pasijusti cirko artistu, zoologijos sodo darbuotoju. Žaidime vaikas jaučiasi ir veikia kaip suaugusysis, bet ne su tikrais daiktais ar darbo įrankiais, o su jų prototipais - žaislais. Taigi žaislas padeda susipažinti su aplinkos daiktais, ugdo domėjimąsi darbu, technika, skatina smalsumą, norą eksperimentuoti. Vertingiausi yra tie žaislai, kurie atlieka daug funkcijų: juos galima išardyti,