Viskas apie pedagogiką

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

kaip vadovavimas jaunajai kartai. Plačiąja prasme Ugdymas – tai procesas, apimantis pedagogų ir besimokančių bendrą veiklą, suaugusių vadovavimą, kurio metu siekiama tikslo – perduoti visuomeninę-istorinę patirtį, išugdyti asmenybę, kuri galėtų orientuotis kintančiame pasaulyje, būtų pasirengusi gyvenimui ir darbui. Ugdymo procese vyksta bendravimas tarp ugdytojų (mokykla, šeima, bažnyčia) ir ugdytinių. Ugdytojai atlieka vadovaujantį vaidmenį – ugdymo procese perteikia jaunimui žmonijos kauptą patirtį ir žinias, mokėjimus, įgūdžius, vertybes. Kartu formuoja požiūrį į aplinką, charakterio bruožus, elgesį, įpročius, ugdomi gebėjimai (mąstymas, kalba, vaizduotė). Ugdymas vyksta tam tikroje aplinkoje (jai veikiant ugdytinį). Tačiau ypatingą vaidmenį atlieka pedagoginis procesas, kurį vykdo mokykla (ugdytiniai įgyja bendrąsias žinias). Žinios ir profesinė kompetencija, kūrybingumas, apsprendžia žmogaus padėtį

dabartinėje visuomenėje. Ugdymo procese didelis vaidmuo tenka mokyklai, šeimai, bažnyčiai. Siauresnės sąvokos įeinančios į ugdymą – mokymas, auklėjimas, lavinimas. Mokymas – pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių; šiame procese kartu vystosi mokinių pažinimo jėgos ir intelektas, formuojasi jų pažiūros ir vertybės, t.y. jie lavinami ir auklėjami. Mokymas – tai svarbiausia mokyklos funkcija. Mokymo metu įgyjami žinių pagrindai, mokiniai mokosi jas taikyti praktikoje, savarankiškai plėsti ir tobulinti. Lavinimas- ugdomųjų asmenų žinių, mokėjimų bei įgūdžių, jų sistemos įvaldymas, fizinių ir protinių galių (atminties, mąstymo ir jo operacijų, dėmesio, pastabumo, vaizduotės, kalbos ir t.t.) tobulinimas, jų gebėjimų, mokėjimo savarankiškai veikti formavimas. Lavinimo rezultatas – išsilavinimas, kuris įgyjamas visų pirma mokymosi metu, o taip pat ir įvairioje veikloje, savarankiškai kaupiant įvairią informaciją. Auklėjimas – tai asmenybės dorovinių ir estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų ir idealų, charakterio bruožų ir kultūringo elgesio įgūdžių bei įpročių formavimas. Vykdomas dorovinis, religinis, tautinis, darbinis, tarptautinis, estetinis auklėjimas. Auklėjimas vyksta visu pirma mokymo metu, o taip pat ir įvairiame užklasiniame darbe, ypač klasės organizuojamoje veikloje. Ypatingą vaidmenį auklėjime atlieka šeima. Ugdymo proceso raiška(daugiamatiškumas). 1)Susitikimas; 2)Veikla; 3)Veikimas; 4)Bendravimas; 5)Įtaka; 6)Sąveika; 7)Kūryba; 8)Saviraiška; 9)Prasmės ieškojimas; 10)Vyksmas; 11)Internalizavimas(įsisavinimas); 12)Būsenų kaita.

5. PEDAGOGIKA – MOKSLAS IR MENAS.
P –tai žm. Ugdymo