Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

su taršos pašalinimu. Daugeliu atvejų vyriausybė yra atsakinga už valstybei priklausančių įrenginių keliamą taršą. Jei vyriausybė ar valstybei priklausanti įmonė daro žalą aplinkai, aplinką teršianti įmonė arba vyriausybė turėtų kaupti išteklius, reikalingus taršos pašalinimui. Jei valstybinio sektoriaus subjektas teršia aplinką, bet nekaupia būtinų lėšų taršos pašalinimui, tuomet vyriausybė kaupia savo įsipareigojimą, kurį turės finansuoti ateityje.

Be išvardintų, galima paminėti ir tokius sąlyginius įsipareigojimus, būdingus Lietuvai, kaip susijusios su Ignalinos atomine elektrine išlaidos; energetikos sektoriaus įmonių skola, pareinanti nuo “mažų tarifų” laikų; blogos paskolos bankų sektoriuje, žemės ūkio produktų gamintojų kainų parama, indėlių draudimas. Prie numanomų įsipareigojimų galima priskirti pagalbą nelaimės atveju, bankų sistemos gelbėjimą, pagalbą valstybinėms įmonėms bankroto atveju, užimtumo apsaugą, valiutų valdybos valiutos kurso garantiją.
Įvairios vyriausybės būsimoms kartoms “perduoda sąnaudas” nevienodu mastu. Tais atvejais, kai vyriausybė generuoja

naujus aiškius ar sąlyginius įsipareigojimus, faktiniame biudžeto balanse turėtų atsispindėti padaryto įsipareigojimo vertė. Bet vertės priskyrimas tokiems įsipareigojimams kelia analitines problemas. Kokiu mastu pensijoms trūksta finansavimo, priklauso nuo to, kiek didės pajamos, kaip keisis politika, nustatanti teisę gauti pensiją, demografinių prognozių. Įsipareigojimų kaina, susijusi su valstybės teikiamomis įmonėms garantijomis, priklausys nuo tikimybės, ar tos įmonės galės ar negalės grąžinti paskolas. Nepakankamai finansuojamų valstybės įsipareigojimų aplinkos apsaugos srityje vertė dalinai priklausys nuo to, kaip sparčiai vystysis taršos šalinimo technologijų pažanga. Numatyti šiuos parametrus, ypač ilgesniam laikui, yra labai sudėtinga. Bet tais atvejais, kai vyriausybė prisiima didelius, aiškiai išreikštus ar sąlyginius įsipareigojimus, biudžeto balanso vaizdas nebus išsamus, jei jame neatsispindės vyriausybės nebiudžetinių įsipareigojimų grynieji pokyčiai.


Papildoma literatūra ir interneto nuorodos:


OECD, Innovations in Budgeting Practices in the OECD Nations, 1994
http://www.oecd.org/puma/online.htm


Barry H. Potter and Jack Diamond. Guidelines for Public Expenditure Management, IMF 1999
http://www.imf.org/external/pubs/ft/expend/


OECD web site on public expenditure management
www.oecd.org/puma/links.htm


The New Zealand Government 1999 Budget Policy Statement
http://www.treasury.govt.nz/pubs/bmb/bps/dec1998/bps98.htm


Ed Campos and Sanjay Pradhan. Budgetary Institutions and Expenditure Outcomes: Binding Governments
to Fiscal Performance. (September 1996)
http://wbln0018.worldbank.org/research/workpapers.nsf/View+to+Link+WebPages/
FF1D3A3D6307AD00852567E00054DDCF?OpenDocument


Sethaput Suthiwart-Narueput . The Economic Analysis of Sector Investment Programs (September 1998)
http://wbln0018.worldbank.org/Research/workpapers.nsf/5ade973899c86086852567
31006834d5/bb67588f6ababe3e852567e00054ddb9?OpenDocument


IMF,Unproductive Public Expenditures. A Pragmatic Approach To Policy Analysis
http://www.imf.org/external/pubs/ft/pam/pam48/pam4801.htm