Darbas:
turi būti sankcionuotos.Valdžios struktūra:
1. valdžios subjektas (individualus ar kolektyvinis)
2. valdžios objektas (į ką nukreipta valdžia)
3. normų laikymasis
Valdžios pasireiškimo būdai:
1) praktinė jėga, besiremianti abipuse nauda, tai yra, kai paklūstantieji už tai, kad pakluso gauna tam tikrą atlygį. (gero susitarimo būdas)
2) kaip prievarta, kuri remiasi bausme ar paskatinimu. (nėra pasirinkimo alternatyvos)
3) įtikinėjimas, demagoginė propaganda ar argumentuoti įsakymai, kuriais pasiekiamas paklusimas.
VALDŽIOS FORMOS.
Valdžios formos išskiriamos pagal socialinių santykių sritis:
1. Ekonominė;
2. Socialinė;
3. Politinė;
4. Ideologinė;
5. Administracinė;
6. Karinė;
7. Interesų, grupių ir kt.
Pagal kitus kriterijus:
Patrauklumas – jo pagrindą sudaro individo jausmai – charizmatiniai atributai. Šis patrauklumas kaip valdžios forma yra trumpalaikė ir mažiausiai stabili valdžios santykių
Dar vienas valdžios formos išskyrimas daromas remiantis teisėtumo principu.
1. Legitiminė – tai sociologinė kategorija, kuri rodo visuomenės požiūrį į valdžios sugebėjimą pateikti save kaip valdžią, kuriai visuomenės sąmonėje nėra realiai alternatyvos, tai yra socialinis psichologinis santykis tarp visuomenės ir valdžios.
2. Nelegitiminė – neteisėta, nesocialinė.
Legitiminę valdžią įgyvendina subjektai, turintys teisės norminių aktų nustatytą kompetenciją. O nelegitiminę valdžią naudoja lobistinės struktūros, nusikalstamos organizacijos ir pan.
Nelegalios valdžios šaltinių nereglamentuoja jokie teisės aktai.
SUVERENITETAS
Suverenitetas reiškia, jog valstybės viduje valstybinė valdžia yra aukščiausia ir nevaržoma jokios kitos valdžios.
Vidinis suverenitetas – absoliuti valdžia valstybės viduje.
Išorinis suverenitetas – nepavaldumas jokiai kitai valdžiai santykiuose su kitomis valstybėmis.
Samprata istorijos eigoje pasikeitė. Net vidaus suverenitetas turi tam tikras ribas, kurių negali peržengti nei valstybinė valdžia nei jos institucijos. Teisinėje valstybėje visos trys valdžios turi būti reglamentuotos teisės normų. Jos ir jų vykdymas turi atitikti žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Valstybės vidaus gyvenime valstybinė valdžia yra aukščiausia visos jos teritorijos ir jos gyventojų atžvilgiu. Valstybės organai turi pilną jurisdikciją dėl įstatymo leidybos, įgyvendinimo, teisingumo.
Tarptautiniuose santykiuose suverenitetas yra esminis ir būtinas kiekvienos valstybės požymis. Čia suverenitetas suprantamas kaip teisės ir privilegijos, išplaukiančios iš paprotinės teisės ir t.t. Suverenitetas neatskiriamas nuo valstybės nepriklausomybės. Tai politinė
Komentarai