Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

užregistruoti neigiami ekonominio augimo tempai, daugiafaktorinio našumo augimas taip pat buvo neigiamas.

Ekonometriniai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad daugiafaktorinio našumo gerėjimas visumoje buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos atsigavimo 1990-1998 metais veiksnys. Daugiafaktorinio našumo pokytis nebuvo tolygus visuose ekonomikos sektoriuose. Žemiau esančioje 2 lentelėje išdėstytas daugiafaktorinio našumo pokytis tam, kad įvertinti kiekviename sektoriuje gautą absoliutų realių kaštų sumažėjimą.









Lentelė 1. Augimo tempai, grąža ir daugiafaktorinio našumo augimas 1995-1998 metais

(nacionalinių sąskaitų duomenys)

Ekonominė veikla Realus pridėtinės vertės augimas Kapitalo grąža
(v.metinė,%)
Kapitalo indėlis į augimą(%) Daugiafaktorinio našumo augimas
(vid.metinis, %) (vid.metinis,%)
Žemės ūkis 3,65
5,95
2,77
3,0

Apdirbamoji pramonė 3,24
5,43
4,03
2,2

Elektros, dujų, vandens tiekimas -1,38
1,93
4,45
-2,5

Statyba 15,80
6,26
4,26
14,7

Prekyba 14,30
5,40
4,75
13,1

Viešbučiai ir restoranai 2,51
16,64
10,39
-0,1

Transportas -1,59
2,35
3,94
-2,6

Vidurkis 5,22
6,28
4,94
4,0


Šaltinis: autoriaus vertinimai.



Rezultatai rodo, kad beveik du trečdaliai kaštų sumažėjimo ekonomikoje gauta statybos ir prekybos sektoriuose. Šie abu sektoriai dominuoja tarp mažų ir vidutinių privačių įmonių, kurios palyginti greitai sugebėjo modernizuoti operacijas. Santykinai mažas indėlį į absoliutų kaštų sumažėjimą įnešė apdirbamoji pramonė ir žemės ūkis.

Transporto ir energetikos indėlis į daugiafaktorinį našumą sąlygojo didesnę dalį jo mažėjimo. Kitaip sakant, šie sektoriai sukūrė mažiau pridėtinės vertės vienam kapitalo ir darbo vienetui, negu jie jo panaudojo. Transporto ir energetikos sektoriuje, buvo daug ilgai atsiperkančių, brangių investicijų į valstybines įmones, kurios sąlygojo pajėgumų didėjimą, o ne restruktūrizavimo procesą. Gausios, Vyriausybės garantuojamos, investicijos ir lėta restruktūrizavimo eiga atrodo gali paaiškinti šį daugiafaktorinio našumo mažėjimą.

Augimo regresija, apskaičiuota remiantis 120 šalies pagrindinių įmonių duomenimis, pateikia eilę įdomių atradimų, kurie apibūdina didžiausias šalies įmones. Jų kapitalo grąža visumoje yra mažesnė, negu vidutiniai “nacionalinių sąskaitų” rezultatai. Ekonometriniai rezultatai rodo, kad darbo grąža yra neigiama. Nors kai kurios iš šių įmonių gali neefektyviai naudoti darbą, pagrindinė negatyvios koreliacijos priežastis yra ta, kad šios įmonės taip pat linkusios pateikti nepilnus darbo užmokesčio