Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

labai skirtingus įmonių tipus. Viename krašte yra didelės bendrovės, kurios dar nebuvo restruktūrizuotos, bet santykinai sėkmingai pritraukia investicijas ir išsireikalauja vyriausybinių resursų. Šios įmonės generuoja neigiamą pridėtinę vertę ir susiduria su našumo mažėjimu. Kitoje pusėje yra mažos, lanksčios, privačios įmonės. Jose sukuriama didžioji dalis pridėtinės vertės augimo ir jos tai daro didindamos faktorinį našumą. Daugiausia jų yra paslaugų ir statybos sektoriuose, srityse, kurios buvo subrendusios naujai atsirasti ankstyvaisiais 1990-aisiais.



Lentelė 3. Augimo tempai 1995-1998 metais didžiausiose Lietuvos įmonėse

(Įmonių finansinių ataskaitų duomenys)



Ekonominė veikla Realus pridėtinės vertės augimas Kapitalo grąža (v.metinė,%) Kapitalo indėlis į augimą (%) Daugiafaktorinio našumo augimas
(vid.metinis, %) (vid.metinis,%)
Maisto pramonė 1,90
2,32
21,73
-2,46

Tekstilės ir dirbinių pramonė 6,81
2,21
55,93
-4,19

Medienos ir dirbinių pramonė 2,44
3,05
47,49
-5,03

Popieriaus ir dirbinių pramonė -4,58
3,76
78,47
-18,53

Chemijos ir produktų pramonė 0,22
3,07
66,26
-11,49

Statybinių medžiagų pramonė 10,64
2,28
29,01
6,93

Metalų ir dirbinių pramonė 2,61
1,41
17,10
1,14

Elektros įrengimų

pramonė 1,17
2,65
34,14
-2,57

Elektros, dujų, vandens tiekimas -1,57
2,03
71,52
-21,13

Statyba 17,95
3,64
32,30
3,04

Transportas 7,04
1,99
37,11
-2,97

Vidurkis 3,41
2,73
47,81
-6,10




Įvertinant tai, kad jose yra sukuriamas produktas sudaro daugiau kaip 52 proc. Lietuvos nefinansinio sektoriaus pridėtinės vertės ir tai kad pagal augimo profilį realių kaštų didėjimas nulemtas nedideliu įmonių skaičiumi, galima sakyti kad kelių didžiųjų įmonių neefektyvi veikla stabdo viso šalies ūkio plėtrą.

Todėl, Lietuvos augimo procesą įmonių lygmenyje galima paaiškinti tokiu būdu:

Pirmame pereinamo laikotarpiu etape privačios investicijos į ekonomiką yra nedidelės ir brangios (investuotojai reikalauja didelės premijos už riziką). Todėl ekonomikos augimą gali paskatinti faktoriai susiję su žmogiškuoju kapitalu (žinių ir įgūdžių darbui rinkos sąlygomis įsigijimas, sugebėjimas surasti naujas rinkas, užmegzti ryšius ir t.t.) arba darbo našumo padidėjimas. Tai reiškia, kad darbo kokybė gerėja ir auga darbo vieneto kaštai, t.y. darbo užmokestis.

Antrame etape, pasiekus makroekonominę stabilizaciją, į ekonomiką pradeda plaukti kapitalo srautai. Bet jei investicijos naudojamos neefektyviai, jos nepaspartina produkcijos augimo tempų. Todėl kapitalo grąža įmonėse išlieka nedidelė ir investuotojai nustoja jomis domėtis, mažėjant kapitalo indėliui lėtėja įmonių augimo tempai.

Tinkami augimo tempai gali būti išlaikyti tik tuo atveju, jei daugiafaktorinis našumas įmonėse didėja. Įmonės turi kurti daugiau pridėtinės vertės su tuo pačiu kapitalo ir darbo įnašu, kad sukurti didesnę kapitalo grąžą ir pritraukti naujų investicijų augimo tempų palaikymui

Papildoma literatūra ir interneto nuorodos:

W.Easterly (1999), the quest for economic growth
http://www.worldbank.org/html/prdmg/grthweb/notes1.html

Sachs (1998) Geography and Economic Transition
http://www.hiid.harvard.edu/pub/other/geotrans.pdf


Radelet and Sachs (1998), shipping costs, manufactured exports and economic growth.
http://www.hiid.harvard.edu/pub/other/shipcost.pdf


Fiscal policy, government debt and economic performance, OECD (1994)
http://www.olis.oecd.org/olis/1994doc.nsf/dc0f1008e67a44774125669e003b6cfe/0db47cedc1ac5c0cc125630a0023fb9c/$FILE/ESE4175.ENG

Bradford Delong, What do we really know about economic growth? (1998)
http://econ161.berkeley.edu/Econ_Articles/Hoover/Growth_DeLong_Hoover.