Darbas:
dėl nedidelio gyventojų skaičiaus, tiek dėl žemo pajamų lygio, silpno verslo ir menko kredito išplėtojimo. Todėl įėjimo į rinką motyvas užsienio investuotojams labai silpnas.· Išskirtinis techninis ir struktūrinis pramonės atsilikimas, Lietuvoje dominuoja žemos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė, kurioje dirba 50,6% darbo jėgos. Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonės dalis sudaro tik 3,5% (ES šios proporcijos buvo atitinkamai 30,4 ir 16,8%, o JAV – 25,5 ir 18,2% ). Lietuvoje dominuoja žemų technologijų pramonė, kurioje sukuriama net 73% visos produkcijos, o aukštų technologijų pramonė tesudaro 4,4%.
Galimybės
Lietuvoje visos galimybės siejamos su narystės ES gilinimu.
· Lietuvos buvimas milžiniškos ES rinkos viduje ir su tuo susijusi laisvė prekiauti Lietuvoje pagamintomis prekėmis be jokių tarifinių ir netarifinių kliūčių atveria dideles galimybes šalies ūkio plėtrai. Sudėjus
· Ekonominė integracija į aukštesnio išsivystymo lygio tarpvalstybinę ekonominę struktūrą (Europos Sąjungą) atveria galimybes siekti technologinės pažangos. Lietuva turi didžiulius šansus sparčiai mažinti savo technologinį (tuo pačiu ir ekonominį) atsilikimą, narystės ES pagrindu įsijungdama į perspektyvių produkcijos rūšių vertės kūrimo grandinę (value chain) – pradedant nuo žemiausių grandžių, t.y. nuo paprasčiausių produkto gamybos technologijų grandžių ar operacijų. Pažanga įmanoma tik kylant ta grandine aukštyn, prie vis sudėtingesnių gamybos stadijų ir artėjant prie produkto kūrimo stadijos.
· Lietuva turi stiprinti savo vaidmenį kaip tarpininko tarp Vakarų ir Rytų. Lietuvos geografinė padėtis Europos Bendrijos teritorijoje nėra tokia jau gera. Įstojus į ES Lietuva gali tapti jos periferija. (Tam tikros reikšmės turės Kaliningrado klausimo sprendimas – kiek Rusija bus linkusi intensyvinti srities ūkinius ryšius su kaimynais bei apskritai su ES šalimis). Lietuva turės imtis specialių pastangų, norėdama gauti naudos iš savo geografinės padėties. Ankstesnės ES plėtros pavyzdžiai rodo, kad periferinės šalies – ES naujokės padėtis gali virsti jos pranašumu tik tada, kai šalis įstengia maksimaliai išnaudoti savo naująją padėtį (narystę ES) ryšiams su trečiosiomis šalimis plėtoti. Pavyzdžiui, Graikija nerado
Komentarai