Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

požiūriai.
· Trečiasis – organizacinis-institucinis aspektas. Tai atsakymas į klausimus, kas atsakingas, kas vykdys, kokios institucijos įgyvendins strateginį planą.

Taigi strategija – tai „didysis planas“, kuris parodo, kokia yra susidariusi būklė šalyje, t.y. nuo ko galima atsispirti – koks išeities taškas; kaip, kokiais metodais bus siekiama užsibrėžtų tikslų, ir kas jį įgyvendins.

Ilgalaikė ekonomikos plėtros strategija – tai sprendimų visuma, apibrėžianti pagrindinius strateginius šalies ekonomikos plėtros tikslus ilgai perspektyvai, taip pat svarbiausius valstybės veiksmus bei priemones šiems tikslams pasiekti.

Strategija turi tikslinę orientaciją, kurią apibrėžia šalies ūkio vizija, valstybės misija ir strateginiai tikslai. Strategija yra valstybės ekonominė politika ilgalaikei perspektyvai, paprastai 10-15-20 metų.

Strategijos metodologinė struktūra paprastai apima šiuos elementus:
· šalies

išorinių veiksnių analizė;
· šalies ekonomikos potencialo įvertinimas, pasiekimų ir problemų analizė.
Gali būti atliekama taip vadinama stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) (angliškai – SWOT – Strengthens, Weaknesses, Opportunities, Threats) analizė;
· šalies socialinės-ekonominės plėtros vizija;
· valstybės misija plėtojant ekonomiką ir keliant žmonių gyvenimo lygį;
· strateginiai tikslai, uždaviniai, prioritetai;
· strategijos įgyvendinimo etapai;
· strategijos įgyvendinimo principai;
· strategijos įgyvendinimo veiksmų kryptys ir priemonės (priemonių matrica);
· strategijos prognozinių scenarijų formavimas ir vieno iš jų pasirinkimas;
· strategijos įgyvendinimo monitoringas-stebėsena.

Šalies išorinių veiksnių analizė paprastai apima aplinkos, t.y. užsienio valstybių dinamikos analizę, politinių, teisinių, ekonominių ir socialinių išorinių veiksnių įtaką šalies plėtrai, užsienio rinkų konkurencinių jėgų analizę. Pvz., Lietuvai labai svarbus didžiausią įtaką pasaulio ekonomikai darančių JAV, Europos Sąjungos šalių, kaimyninių valstybių, Rytų rinkos šalių ekonominė analizė.
Išorinių veiksnių analizė įgalina identifikuoti naujas galimybes ir grėsmes šalies plėtrai.
Įvertinant šalies ekonomikos potencialą, analizuojamas turimų išteklių potencialas – darbas (žmogiškųjų išteklių), kapitalas, žemės gelmių ištekliai, verslumo, žinių, kompetencijos potencialas.
Išteklių analizė leidžia nustatyti šalies stiprybes ir silpnybes.

Nagrinėjant Lietuvos ekonomikos stiprybes, akivaizdu, kad Lietuva neturi tokių išteklių, kuriais ji teigiamai išsiskirtų iš daugumos kaimyninių šalių. Neturėdama gausių gamtinių išteklių –