Darbas:
atlikti, tipo;nuo pavaldinių “kokybės”, t.y. jų kvalifikacijos ir atsakomybės įskaitant jų išsimokslinimą, praktinę patirtį ir asmeninius planus;
nuo sugebėjimo įtraukti žmones į organizacijos veiklos politiką;
nuo vadovo organizacinių sugebėjimų ir atsakomybės.
Etatų skirstymas. Ši valdymo funkcija tiesiogiai apima organizacijos darbuotojus , t.y. visą personalą. Vadybininkai įvairiuose organizacijos lygiuose yra atsakingi už darbuotojų poreikių nustatymą, todėl jie yra susiję su tokia veikla: kadrų komplektavimu, atranka, praktinių įgūdžių ugdymu, tobulinimu. Vidutinėse ir didelėse organizacijose vadybininkams vykdyti šias užduotis gali padėti “asmeninio valdymo specialistai”.
Kontrolė. Be gero planavimo, apskaitos, organizacinės struktūros ir kitų funkcijų, norint žinoti, kaip dirba firma, reikalinga kontrolė. Ji padeda įvertinti valdymą. Firmų vadovai dažniausiai kontroliuoja finansinę veiklą, bet ne visada efektyviai. Gera kontrolė yra tokia, kai tuoj pat daromos korektyvos, taisomi trūkumai. Kontrolė padeda priimti teisingus sprendimus.
Kontrolė apima 4 etapus: 1) standartų ir metodų sukūrimas veiklos atlikimo lygiui įvertinti; 2) veiklos atlikimo lygio vertinimas; 3) nustatymas, ar veiklos lygis atitinka standartus; 4) koregavimo veiksmai.
Koordinavimas. Koordinuoti visus organizacijos veiksmus reikia norint tinkamai panaudoti
Valdymas yra vieningas procesas. Jis negalėtų tinkamai funkcionuoti sutrikus nors vienai funkcijai. Ūkinės veiklos valdymo funkcijas vykdo pavieniai asmenys, asmenų grupės arba padaliniai (skyriai, cechai, barai). Kiekvienas valdantis elementas dirba vadovaudamasis iš anksto nustatytomis taisyklėmis ir tam tikru nuoseklumu atlieka numatytas procedūras.
Valdymo sistemos funkcijoms atlikti būtina tikslinė valdymo apskaitos informacija, būtina konkrečiai valdymo funkcijai. Kiekviena įmonė, įvertinusi savo veiklos ypatybes, turėtų parengti vidaus ataskaitas, kuriose pateiktų informaciją galimybes atitinkamiems valdymo lygiams, siekdama užtikrinti sėkmingą valdymo sistemos f-jų atlikimą.
4. Valdymo apskaitos “laukas”
Valdymo apskaitos jokiu būdu negalima suprasti tik kaip vidinių ataskaitų rengimo įmonės vidiniams poreikiams. Valdymo apskaita susijusi beveik su visais apskaitos sistemos aspektais, išskyrus išorinį auditą. Daugelis auditorių dar ir dabar nesutaria kas turi priklausyti valdymo apskaitos sričiai, t.y. ką ji turi apskaityti, kokios jos pagrindinės funkcijos.
Mančesterio universiteto prof. R. Scapens nustatė, kad nereikėtų “valdymo apskaitos” ir “išlaidų apskaitos” terminų vartoti kaip sinonimų, nes valdymo apskaitos “laukas” yra kur kas didesnis. Į jį įeina šie elementai: 1) planavimas; 2) išlaidų klasifikavimas; 3) kontrolė; 4) kalkuliavimas; 5) padalinių veikla.
Išdėstykime tai 4 schemoje:
Ši schema nėra visiškai ideali. Praktika rodo, kad į valdymo apskaitos “lauką” įtraukiamas technologinių procesų tyrimas ir projektavimas, tiekimas ir aprūpinimas bei kiti svarbūs veiklos barai.
4 Schema Valdymo apskaitos sritys
Pagrindinės sritys
Detalizavimas
1. Planavimas
2. Išlaidų klasifikavimas
3. Kontrolė
4. Kalkuliavimas
5. Padalinių veikla
1. Valdymo sprendimų parengimo išlaidų nustatymas
2. Išlaidų - apimties - pelno analizė
3. Sprendimų priėmimas mišrios gamybos atveju
4. Produkcijos kiekio ekonominis pagrindimas
1. Pastovios ir kintamos išlaidos
2. Išlaidų įvertinimo technika
3. Prognozinės kreivės
4. Mokymo (patirties) kreivės
1. Atsakomybės centrai
2. Sąmatos ir išlaidų standartai
3. Nukrypimų analizė
1. Užsakyminis ir procesinis kalkuliavimas
2. Absorbcinis ir ribinis kalkuliavimas
3. Išlaidų paskirstymas
1. Veiklos įvertinimas
2. Vidinis įkainojima
Komentarai