Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

apskaita kuriama tam, kad atliktų tris tik jai būdingas funkcijas, kurias bendriausiai galima apibūdinti taip: dėmesio atkreipimas, matavimas ir problemų sprendimas.
Tikslų nustatymas←Strategijos formulavimas →vertimas į operatyviuosius planus →planų įgyvendinimas→veiklos matavimas →aplinkos vystymosi prognozės→tikslų nustatymas.
Dėmesio atkreipimas Organizacijos vadovams kasdien reikia informacijos, padedančios jiems aptikti problemas arba sėkmę. Priklausomai nuo vadovo atsakomybės ir lygio bei patikėtos srities, jiems rūpi skirtingi valdymo objektai. Valdymo apskaitos dėmesys, prilausomai nuo vadybininkų poreikio informacijai, gali būti atkreipiamas į skirtingas situacijas: vidines valdymo situacijas bei išorines valdymo situacijas.

Vidinės valdymo situacijos Išorinės valdymo situacijos
Valdymo apskaita orientuojasi į istorinę perspektyvą – analizuoja praeities operacijas. Valdymo apskaita orientuojasi į ateities

perspektyvą – numato įvairių planų rezultatus
Valdymo apskaitos taikinys – vienas verslo vienetas. Valdymo apskaita pateikia informaciją apie verslo vienetą kitų verslo vienetų (veikų) kontekste, rinkos kontekste.
Valdymo apskaitos taikinys – vienas apskaitos periodas. Valdymo apskaita pateikia vieno apskaitos periodo periodo rezultatus ilgo laikotarpio analizėje.
Valdymo apskaita nukreipia sprendimo priėmimą į vieną išvadą (kriterijų). Valdymo apskaita kreipia dėmesį į sprendimo priėmimo aplinką, nuoseėklumą ir į sprendimo pasekmes.
Valdymo apskaita kreipia dėmesį į konkrečios veiklos ar padalinio įvertinimą organizacijoje. Valdymo apskaita kreipia dėmesį į konkurenciją tarp veiklų.

Valdymo apskaita analizuoja esamas veiklas. Valdymo apskaita analizuoja potencialias veiklas
Valdymo apskaita nesprendžia organizacijos narių tarpusavio komunikavimo efektyvumo problemų. Valdymo apskaita kreipia dėmesį į komunikavimo efektyvumą.

Matavimas Valdymo apskaitos matavimo funkcijos užduotis – tiksliai ir kompleksiškai matuoti ir įrašais fiksuoti informaciją apie fizinius ir piniginius dydžius, susijusius su valdymo objektų analize ir planavimu tiek strateginiu, tiek operatyviuoju lygiu.
1.8. Kuo skiriasi strateginis ir proceso (veiklos) matavimas.
Strateginiame valdyme reikia kiekybinės ir kokybinės informacijos, padedančios nustatyti veikos tikslų išraišką, stebėti pokyčius produktų pardavimo rinkoje, veiklos tendencijas kiekviename verslo vienete, palyginti tarpusavyje skirtingus verslo vienetus. Strateginiame lygyje informacija matuojama rodikliais, kurie paprastai gali būti palyginami tarp skirtingų organizacijų – pavyzdžiui, rinkos augimo tempas, pelningumo indeksas ir Proceso(veiklos) matavimas suteikia