Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

dauguma jų per pastarąjį dešimtmetį nebuvo remontuoti, todėl dažnai jų techninės kategorijos vertinamos kaip žemos. 2001 m. šalies E kategorijos keliuose buvo 228 km ruožų (arba 14 %), neatitinkančių šiems keliams keliamų reikalavimų.
2001 m. pabaigoje buvo įregistruota beveik 1,3 mln. transporto priemonių, iš kurių 1,1 mln. asmeninių automobilių (nuo 1996 m. jų pagausėjo 1,5 karto), 110 tūkst. krovininių automobilių ir 15 tūkst. autobusų. 704-iems vežėjams buvo išduotos licencijos gabenti keleivius tolimais ir tarptautiniais maršrutais, 3341-am vežėjui – licencijos gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais (2003 m. pabaigos duomenys).

Transporto priemonių skaičius Lietuvoje (tūkst.)

Metai Asmeniniai automobiliai Autobusai Krovininiai automobiliai Iš viso transporto priemonių
1997 882,1 14,9 93,7 1024,9
1998 981 15,2 99,5 1129,8
1999 1089,3 15,6 96,6 1233,6
2000 1172,4 15,1 98,6 1317,7
2001 1133,5 15,2 100,4 1280,1

Kelių

transportu gabenamų keleivių ir bendro keleivių skaičiaus santykis per pastaruosius 5 metus buvo stabilus – 97 %, o kelių transportu gabenamų krovinių sumažėjo nuo 60 % 1998 m. iki 50,1 % – 2002 m. Apytikriai 80 % krovinių 2002 m. buvo gabenama tarptautiniais transporto koridoriais. Labai padidėjo (1,6 karto) krovinių srautai tarptautiniu greitkeliu „Via Baltica“: nuo 6,29 mln. t 1998 m. iki 9,86 t – 2002 m.
Gausėjant automobilių, eismas intensyvėjo. 2002 m., palyginti su 1997 m., pagrindiniuose Lietuvos keliuose jis padidėjo 15,2 %, o kai kuriose kelių atkarpose pasiekė 15000 automobilių per parą. Padidėjo ir eismo greitis, automobilių masė, jų ašių apkrovos. Atsirado rimtų problemų dėl transporto kamščių, kuriuos sukėlė asmeninių automobilių pagausėjimas ir padidėjusios vežimo apimtys. Daugelio magistralinių ir krašto kelių dangos neatlaiko padidėjusių apkrovų, todėl atsiranda plyšių, bangų, provėžų ir kitų defektų, keliančių pavojų eismo saugumui, ypač esant šlapiai dangai.

Vidutinio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose didėjimas

Metai 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Eismo intensyvumas, % 100 107,2 105,8 102,2 106,7 115,2

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kelių tinklo ilgis pakankamas, tačiau jo techninė būklė didėjančių eismo poreikių netenkina. Atsižvelgdamos į Europos transporto koridorių svarbą, ES ir tarptautinės finansinės įstaigos teikia pirmenybę strateginių transeuropinių koridorių plėtrai ir šiuo tikslu teikia paskolas bei subsidijas. Tačiau dėl lėšų stokos per pastarąjį dešimtmetį didžioji magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dalis nebuvo rekonstruota.
Regioninės infrastruktūros plėtra yra svarbi paskata plėtoti