Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Aprašymas:

Uzsienio istorijos konspektai

Darbas:

1. PIRMOSIOS VALSTYBĖS TIGRO IR EUFRATO UPIŲ BASEINE (MESOPOTAMIJOJE). BABILONO VALSTYBĖS IŠKILIMAS
Valstybės atsiradimas. Jau IV a.pr.Kr. tarp Tigro ir Eufrato upių – Tarpupyje (Mesopotamijoje) pradėjo vystytis žemdirbystė. Pirmosios gyvenvietės čia atsirado IV pabaigoje – III a. pradžioje pr.Kr. Tuo tarpu šventyklų žyniai kartu su vyriausiu žyniu atlikinėjo paprasčiausias valdymo funkcijas. Augant žemės ūkiui ir amatui pradėjo augti ir Mesopotamijos miestai valstybės, kuriuose gyveno iki 50 000 žmonių. Miestai atsirasdavo, susijungus keliems žemdirbių kaimams(daugiausia priklaususių Šumero ir Akado gentinėms grupėms), kurie bendrai naudodavosi drėkinimo kanalais ir gindavosi nuo klajoklių. Ilgainiui, gentinėms grupėms susiliejus, jų pavadinimus išsaugojo pagrindinės Tarpupio dalys: Šumero pietinė, Akado šiaurinė. Tarp Šumero ir Akado srityse gyvavusių miestų valstybių dėl politinio įsigalėjimo teritorijoje vyko

nuolatinė konkurencinė tarpusavio kova. Jos sėkmė buvo permaininga – ji lydėjo tai vieną, tai kitą miestą valstybę.
Pirmu Šumero civilizacijos centru buvo laikomas miestas Urukas. Jo gyventojai tikėjo dievu Anu, šiame mieste šitam dievui buvo pastatyta šventykla, kuriame buvo ne tik administracinis centras, bet ir amatininkų centras, anksti pradėjo vystytis prekyba.
III tūkst.pr.Kr viduryje pavyko įsigalėti Akadui. Akado karalius Sargonas tapo didžiulės jungtinės centralizuotos Akado ir Šumero valstybės (Akado imperijos), pirmą kartą sujungusios daugelį buvusių miestų valstybių visoje Mesopotamijoje, valdovu. Tačiau išsilaikiusi vos vieną šimtmetį, ši valstybė buvo nepajėgi atsispirti kalnų genčių puldinėjimams, nesibaigiančiai atskirų Mesopotamijos miestų tarpusavio kovai. Dėl to vėl pradėjo keistis politiniai centrai ir valdančios dinastijos, tarp kurių reikėtų išskirti Naujojo Šumero dinastiją Ura, kuri apjungė Tarpupi XXII-XX tūkst.pr.Kr.. šios dinastijos valdovai valdė savo žemes kartu su profesionaliai organizuota kariuomene, buvo sukuriami valdovų teismai, pirmieji teisynai (teisynas Ur-Namu) ir kt.
Didžiausia ir svarbiausia pagal savo politinę įtaką regione nuo XIX a.pr.Kr. tapo senovės Babilono karalystė, antrą kartą suvienijusi Mesopotamijos žemes. Gyvuodama tik 3 šimtmečius, ši valstybė savo klestėjimo viršūnę pasiekė pirmojoje XVIII a.pr.Kr. pusėje, valdant Hamurapiui, kuris apjungė teritorijas nuo Persų įlankos iki Sirijos, ideologiniu pagrindu tapo vieningas dievas – Mardukas. Babiloną pastoviai puldinėjo kalnų gentys, kurios jį sunaikindavo, tačiau Babilonas vis tiek atgimdavo iš pelenų. Naujas laikinas suklestėjimas buvo pažymėtas Naujojoje Babilono karalystėje VII-VI