Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

didelių šeimų ribos, patvirtintos teisės, religijos, neleisdavo visuomenei susilieti ė bendrą visuomenės masę.
Manų įstatymai. Senovės Indijoje teisės sąvoka buvo nežinoma. Indijos gyvenimas daugiau buvo etiniu, negu priklausė nuo teisės normų. tuo tarpu religija padarė didelę įtaką šioms normoms. Normos, kurios apibrėždavo žmonių elgesį jų kasdieniniame gyvenime (drahmos) buvo išdėstyti rinkinyje – dharmahastrose. Pati žymiausia dharmashastra buvo Manų Įstatymai, kurie atsirado II a.pr.m.e.-II a.m.e. Manų įstatymai buvo išleisti vienoje brahmanų mokykloje. Jie buvo sukurti tam, kad būtų apribota valdovų valdžia. Manų įstatymai susideda iš 12 skyrių. Juos būtų galima sutapatinti su Šventųjų raštu, Biblija ir kt. Nedaug skyrių yra skirta teisei, daugiausia dėmesio teisei yra skiriama 8 ir 9 skyriuose.
Manų įstatymuose pagrindą sudaro tai, kad juose yra įtvirtinama visuomeninė santvarka, kuri skirstoma į

luomus (kastas). Čia labai smulkiai išdėstoma kilmė priklausomai nuo kastų, nurodoma kastų paveldėjimo-profesinis charakteris, paaiškinamas kiekvienos kastos paskirtis, aukščiausių kastų privilegijos. Manų įstatymų ypatybė yra ta, kad juose viskas yra paaiškinama neatsiejamai nuo religijos.
Kiekviena kasta turi pastovią padėtį visuomenėje, iš kurių didžiausią valdžią turi pirmoji kasta – brahmanų. Brahmanų gimimas – tai teisės įsikūnijimas. Viskas priklauso brahmanams, jiems teikia pagalbą šatrų kasta. Brahmanai negali gyventi be šatrų, šatrai – be brahmanų. Tačiau tarp šių kastų yra taikomas nelygybės dėsnis. Ketvirtąją kastą Viešpats paskyrė tarnauti kitoms kastoms.
Nuosavybės teisė Manų įstatymuose. Kai buvo sukurti Manų įstatymai Indijoje jau labai gerai skyrė nuosavybę nuo valdymo ir privačios nuosavybės apsaugai buvo skiriamas ypatingas dėmėsis. Buvo išvardinti 7 būdai nuosavybės teisės atsiradimui: paveldėjimas, padovanojimas, pirkimas, užkariavimas, lupikavimas, darbo užmokestis, išmalda. Dar vienas būdas buvo „senumo valdymas: 10 metų žmogus valdė sąžiningai ir tuomet jis tampa teisiškai savininku. Jeigu pas sąžiningą žmogų, kuris įsigijo nuosavybę, buvo surastas pavogtas daiktas, tai jis yra grąžinamas jo teisėtam savininkui. Karalius nebuvo laikomas visos žemės savininku, jis saugojo žemvaldžius ir už tai rinkdavo mokesčius. Labai svarbią nuosavybę buvo laikomi vergai, gyvuliai, žemės ūkio inventorius. Bendruomenė stengėsi apriboti privačią žemvaldystę.
Indijos monarchas priklausė nuo brahmanų. Brahmanų nuosavybė buvo neliečiama, p pvz., Indijos monarchui mirus ir jeigu jis neturėjo vaikų, tai jo nuosavybė pereina brahmanams.
Daug dėmesio yra skiriama