Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

teisinis pagrindas, teisė. Pavyzdžiui, Švedijos įmonė, pagal sutartį, privalo sumokėti Lietuvos įmonei vieną milijoną Švedijos kronų. Sutarčiai, iš kurios yra atsiradusi Švedijos įmonės prievolė, taikoma Švedijos teisė. Tačiau Švedijos įmonė suklysta ir perveda šią sumą ne į kreditoriaus, o į visai kitos Lietuvos įmonės sąskaitą. Švedijos įmonė kreipiasi su ieškiniu į Lietuvos teismą ir prašo išieškoti šią sumą. Kadangi sutarčiai, iš kurios buvo atsiradusi prievolė, taikoma Švedijos teisė, tai ir be pagrindo sumokėtos sumos išreikalavimui taip pat bus taikoma Švedijos teisė.
Antra, jeigu nepagrįstai praturtėta neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, sukčiavimu ir panašiai, tai šalių prievoliniams santykiams taikoma valstybės, kurioje buvo atlikti neteisėti veiksmai, teisė. Pavyzdžiui, Lietuvos pilietis sukčiavimo būdu Švedijoje iš banko neteisėtai gavo didelę sumą. Kadangi neteisėti veiksmai buvo atlikti Švedijoje, bus taikoma Švedijos teise (CK 1.54 str. 2 d.), jeigu ieškinys pareikštas Lietuvos teisme.
Trečia, kai šalis dar iki nepagrįstai gaunant turtą ar nepagrįstai praturtėjant jau siejo teisiniai santykiai, pavyzdžiui, tarp jų buvo sudaryta sutartis, tai santykiams, susijusiems su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu taikoma šalių ankstesnius teisinius santykius reglamentuojanti teisė.

Pavyzdžiui, tarp šalių yra sudaryta paskolos sutartis ir jai šalių susitarimu taikoma Anglijos teisė. Skolininkas per klaidą grąžina didesnę sumą, nei priklauso grąžinti. Šiuo atveju skolininko reikalavimui grąžinti iš kreditoriaus be pagrindo gautą sumą taip pat bus taikoma Anglijos teisė (CK 1.54 str. 3 d.). Arba, tarkime, turtą perleido asmuo, neturintis tokios teisės. Dėl to sutartis buvo pripažinta negaliojančia, tačiau taikyta restitucija negrąžino pirkėjo į ankstesnę padėtį ir jis reiškia ieškinį dėl nepagrįsto sutaupymo. Šiuo atveju taip pat bus taikoma sutarčiai taikytina teisė.
Tačiau jeigu ieškinys iš esmės reiškia daikto grąžinimą iš svetimo neteisėto valdymo, tai, kadangi kalbama apie daiktinį ieškinį, tokiems santykiams taikytiną teisę būtina nustatyti pagal CK 1.48 straipsnio kolizines taisykles.

c) Vienašaliai sandoriai

CK 1.55 straipsnyje nurodyta, kad vienašaliams sandoriams taikoma valstybės, kurioje jie buvo sudaryti, teisė. Šis straipsnis yra bendroji norma, taikoma tik tiems vienašaliams sandoriams (pvz., viešo atlyginimo pažadėjimui, viešam konkursui ir pan.), kai jokia kita kolizine norma taikytinos teisės klausimų nereglamentuoja. Todėl ši norma netaikoma, kai yra specialiosios kolizinės normos, pavyzdžiui, ji netaikoma įgaliojimui (CK 1.40 str.), testamentui (CK 1.61 str.), čekiams ir vekseliams (CK 1.56 str.).
CK 1.55 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad vienašaliams sandoriams taikoma jų sudarymo vietos (CK 1.69 str. 1 d.) valstybės teisė. Pavyzdžiui, jeigu konkursas buvo paskelbtas Švedijoje, bus taikoma Švedijos teisė.

d) Kiti atvejai

CK 1.58 straipsnyje nurodyta, kad kvazisutartinėms prievolėms, atsirandančioms tvarkant kito asmens reikalus (CK 6.229-6.236 str.), ir kitais CK pirmosios knygos II skyriuje nenumatytais pagrindais atsirandančioms prievolėms taikoma valstybės, kurioje buvo prievolių atsiradimo pagrindas, teisė. Taigi šiais atvejais bus taikoma teisė tos valstybės, kurios teritorijoje atlikti veiksmai, susiję su kito asmens reikalų tvarkymu, kurių pagrindu ir atsirado šios prievolės. Pavyzdžiui, be pavedimo buvo prižiūrimi asmens kilnojamieji daiktai, esantys Danijoje. Šiuo atveju atsiradusioms prievolėms bus taikoma Danijos teisė.
Veiksmų atlikimo ar kitokių juridinių faktų, dėl kurių atsirado šiame skyriuje nenumatytos prievolės, įvykimo vietos valstybės teisė taikoma ir tada, kai nėra specialiųjų kolizinių normų, aptariančių tai prievolei taikytinos teisės klausim