Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

formos - skaičiaus, linksnio, išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių.

[Gyvumas]: Ne visuomet ir visur įvairios kalbos ypatybės vienodai lauktinos. Kalbos gyvuma lemia žodžio vartojimo sritis, to vartojimo paskirtis, tema, adresatas, situocija, tikslas. Kalbos gyvumo galime pasimokyti iš tautosakos - pasakų, patarliu, priezodziu, misliu, dainu. Netgi J.Jablonskis mokesi is Zemaites. Rasydama "Marchia" ji parinko žodį kuo konkretesni, apčiuopiama: šnerkšti, pliaukšti; ideomas, frazeologizmus: nė gyvos dvasios; vartojo zodzius perkeltine prasme. J.Baltušis taippat savo rastuose daznai vartojo šnekamaja sodziaus pasakotoju kalba. Taigi nori pasakyti gyviau, sek ne knygines, o snekamosios kalbos pavyzdziu.
Gyvos kalbos siela yra veixmazodis. Ypač vengtini veix. daikt. junginiai. (atlikome apsodinima - apsodinome). Tixlo aplinkybe liet. k. gyvai reiskiame

veix. bendratimi: (boba grazi paziureti; meili pakalbeti). Veix. veikiamoji rusis gyvesne uz neveik.(gavei boba, duok ir babkiu, o ne : jei davei boba, tai ir...). Vengiant neveik. rusies, vartojami neapibreztiniai asmen. sakiniai (kaune sprogdino masiodas, o ne : kaune buvo sprogdinamos masiodos). Praeityje vykusi veixma gyviname perteikiant esam. laiku. Kalba gyvima gebejimas laikus kaitalioti. Mokekime sinonimiskai vartoti veix. asmens, nuosakos formas (tokiu niekad nepatikesi. O dabar dar kiekviena aprenk, papenek). Norint pasakyti gyviau viena kokia sak. dali vartokime elipse (kai tik baigsiu, tuoj pro duris ir namo). Stiliui pravercia ir jaustukas ir istiktukas. Kuo zodis konkretesnis, tuo vaizdingesnis ir gyvesnis. Vartojame per daug kanceliariska, šobloniska zodi ar posaki (sveikatos bukle, uzvalde siaubas, intensyviai). Neuzmirskit, vaikai vanagai, ir metaforos svarbos stiliui :). Noredami, kad kalba butu gyvesne, ziurekime, kad musu raiskos priemones - lexines ir gramatines - nesikartotu, kistu. Na va, ir viskas... :)

[Vaizdingumas]: Daznai su geru stiliumi siejama kalbos ypatybe - vaizdingumas. Zodis kuo konkretesnis, tuo vaizd. Taciau ju vaizdinys gana bendras. Kas kita sakyti ne eiti, o kûprinti, styrinti, sliûkinti. Tai vaizdingi zodziai. Vaizdingumas glaudziai susijes su gyvumu.
Itin vaiz, yra veiksmazodis. Perdem vaiz. kalbos dalis: istiktukas, nes jie vaizdingi patys savaime. K.Donelaicio Metuose veixmazodziai: atkopti, budinti, pargriauti vaiz. del to, kad vartojami perkeltine reiksme. Zodis vaiz. del to, kad jis yra tropas. Tai labai svarbi vaizdu kurimo priemone. Kaip ir palyginimai, frazeologizmai.