(Darbą įkėlė
Svečias)
Darbas:
biuras. Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirba bent vieną valandą per savaite. Bedarbiai, kurie neturi darbo: laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti, žada pradėti dirbti po mėnesio, aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darbo ištekliams nepriklauso pensininkai, stacionaros studentai, mamos, prižiūrinčios mažamečius vaikus.
Dalinis nedarbas būna tada kai: darbuotoojai gali isidarbinti tik ne visą darbo dieną, nors jie nori dirbti visą darbo laiką; darbuotojai dirba ne visą darbo laiką, nors jie ir gauna visą atlyginimą.
Nedarbo tipai – migracinis, struktūrinis ir ciklinis nedarbas.
Migracinis nedarbas atsiranda žmonėms paliekant darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių. Struktūrinis – kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros. Taip atsitinka keičiantis gaminamos prosukcijos nomenklatūrai bei jos tachnologijai, t.y. mokslo ir technikos pažangos sąlygomis.
Ciklinis
nedarbas atsiranda kai sumažėja ūkinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima lėtėti. Šis nedarbo tipas kartais ir yra apibudinanamas kaip nepakankamos paklausos nedarbas. Visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbo lygis žemasir nesukelia infliacijos padidėjimo. Infliacija. Nuostoliai dėl infliacijos nėra tikie aiškūs kaip nuostoliai dėl nedarbo. Dėl infliacijos sumažėja pinigų vertė. NetIkėta infliacija perskirsto turtą, paima iš skolintojų ir perduoda skolininkams. Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Skiriami du infliacijos tipai: šliaužianti – tai ilgai trunkanti, neaukštų ir gan pastivių tempų infliacija. Šuoliuojanti infliacija – tai kainų lygio kilimas dideliais tempais, kurie rodo tendencija dar didėti. Dar galima išskirti hiperinfliaciją – kada kainų lygis kyla milžiniškais tempais, prekės brangsta beveik kas dien.Pinigų perkamoji galia ir pinigų kiekis kiekvienu momentu tautos ūkiui reikia tam tikro kiekybiškai apibrėžto pinigų kiekio, ir per didelis ar per mažas jų kiekis nėra pageidautinas reiškinys (kai per daug – pinigų perkamoji galia maža, kai per mažai – gali būti jų trūkumas). Visi konkrečiu metu ekonomikoje esantys pinigai vadinami pinigų pasiūla. Galime manyti, kad grynaisiais geriausia laikyti ne ilgai ar ne daug pinigų, nes ilgainiui jų perkamoji galia gali sumažėti dėl pasikeitusio prekių ir paslaugų kainų indekso. Daug geriau ir pelningiau pinigus inevstuoti i pelningus dalykus, tokius kaip nekilnojamasis turtas, kurio pinigine verte kas met auga, arba i kokius nors vertybinius popierius kurie duoda dividenta ar palukanas, arba tiesiog padeti pinigus i banka ir taip pat auginti palukanas.
Komentarai