Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

panašesnės mokyklos)
Subjektai į grupes gali būti atrenkami trimis būdais
1. Atrenkant atsitiktinai, kuomet sudaromas eksperimente galinčių dalyvauti asmenų sąrašas, iš kurio atsitiktinai parenkami asmenys į eksperimentinę ir kontrolinę grupes.
2. Derinant parenkamų asmenų savybes (šiuo atveju stengiamasi tiksliai parinkti tiriamųjų asmenų poras, o po to atsitiktinai parinkti vieną iš poros į kontrolinę, o kitą į eksperimentinę grupes.
Stebėjimo metodas
Stebėjimas – kryptingas, betarpiškas, vizualus socialinių reiškinių, procesų, vyksmų, situacijų suvokimas.
Reikia skirti – paprastą stebėjimą
mokslinį stebėjimą kaip pažinimo metodą
Mokslinis stebėjimas – tai toks stebėjimas, kuris nukreiptas:
1. aiškiam tikslui (tikslingas stebėjimas)
2. iš anksto numatyta, suplanuota stebėjimo struktūra – planingas stebėjimas
3. stebėjimo duomenys yra fiksuojami, registruojami
4. informacija, gauta stebėjimo

pagalba gali būti kontroliuojama, tikrinama, įvertinamas jos patikimumas.
Stebėjimo metodas plačiai naudojamas ne tik socialiniuose moksluose. Jis atėjęs iš tiksliųjų mokslų. Tai pradinis taškas bet kokiame tyrime.
Stebėjimo uždaviniai –
1. Ką stebėti?
2. Kaip stebėti?
3. Kaip registruoti stebėjimo duomenis?
Pirmiausiai stebima bendra socialinė situacija, stebėjimas panaudojamas pradiniame socialinio tyrimo etape. Stebima bendra socialinė situacija, veiklos rūšys, taisyklės, normos (kiek jos oficialiai priimtos, kiek ne)Stebint individus socialinėse situacijose labai dažnai kreipiamas dėmesys į veiklos turinį, išorinius pasireiškimo rodiklius, per veiklą išryškėjusias savybes.Gali būti stebima veiklos struktūra- kaip ji atrodo iš šalies. Taip pat analizuojamas veiklos dažnumas, pastovumas, reguliarumas.Stebėjimo tikslas – pažinti, sukurti bendrą tiriamo objekto vaizdą ir tuo pačiu turėti pagrindą suformuoti hipotezes.
Stebėjimo rūšių yra įvairių:
1. Dalyvaujantis stebėjimas – priklausomai kaip dalyvaujama stebėjime, gali būti tokie įsijungimo į stebėjimą etapai:
a) toks dalyvavimas stebėjime kuomet stebimojo asmenybė nėra visiems žinoma. Jis toks pats grupės dalyvis kaip ir visi kiti.
b) Dalyvis - stebėtojas – grupės nariai žino, kad vienas iš narių yra stebėtojas, jie žino tyrimo tikslus bei uždavinius.
2. Nedalyvaujantis stebėjimas
Priklausomai nuo stebėjimo formalizavimo laipsnio skiriama. Struktūruotas stebėjimas – kuomet turime griežtą planą. Struktūruoto stebėjimo atveju naudojamas tyrimo planas, detaliai parengtas iš anksto. Stebimi iš anksto numatyti dalykai (pavyzdžiui televizijų reitingai ir t.t.)
Lindermann teigė, kad stebėjimas tai toks procesas kai stebėtojas