Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

akcentuoja nelaimingus atsitikimus, katastrofas ir t.t. Katastrofa yra natūralus reiškinys, toks kaip potvynis ar žemės drebėjimas, arba žmogaus veiklos rezultatas, pavyzdžiui, gaisras arba lėktuvo katastrofa. Tyrimai parodė, kad egzistuoja tam tikri nesusipratimai apie katastrofas (Dykes ir Neff). Manoma, kad katastrofos kuria paniką ir atsitraukimą. Tačiau toks elgesys yra retas. Katastrofos kaip tik skatina susitelkimą – Žmonės susitelkia ties katastrofomis. Vieni padeda kitiems tarsi draugai ir giminės, o kiti siekia pasinaudoti situacija. Taip pat manoma, kad tik išgirdę apie pavojų žmonės paliks nelaimės apimtas vietas, tačiau dauguma pasilieka tol, kol nėra raginami policijos ir kitų tarnybų.Socialiniai judėjimai – pagrindinis kolektyvinio elgesio būdas. Pagal apibrėžimą, jie susikuria

tam, kad įneštų atitinkamus socialinius pokyčius.Kodėl reikšmingi socialiniai judėjimai? Kaip individams mums yra padaryti socialinius pokyčius, kokius mes norėtume. Egzistuoja sudėtingos socialinės jėgos, kurios padaro pokyčius sudėtingais arba tiesiog neįmanomais. Tos jėgos, tai vyriausybė, didelės ir galingos organizacijos, taip pat dominuojančios vertybės, normos ir požiūriai. Kaip individai ateina prie balsavimų urnų, jų galia minimali. Kaip individai protestuoja prieš valdžią, galia taip pat minimali. Kaip individai kovoja prieš viešąją nuomonę, atsiranda maža viltis padaryti įtaką. Socialinių judėjimų klasifikacija. Sociologai išskiria keturis socialinių judėjimų tipus: revoliuciniai, regresiniai, reformistiniai ir ekspresyvieji. Revoliuciniai judėjimai siekia sukurti naują socialinę tvarką. Tikslas yra radikalūs pokyčiai, tačiau ne visuomet tai yra daroma radikaliais metodais. Kai kurie marksistai teigia, kad vienintelis realus būdas pasiekti tam tikrų tikslų yra vyriausybės nuvertimas. Egzistuoja daug pavyzdžių revoliucinių judėjimų. Regresiniai judėjimai siekia atgaivinti praeitį ir egzistavusią socialinę tvarką. Reformistiniai judėjimai siekia padaryti egzistuojančia tvarką priimtinesne, efektyvesne ir tinkama daugiau žmonių. Ekspresyviniai judėjimai siekia pakeisti individus, kurie vėliau pakeis socialinę tvarką ir geriau pritaikys prie esamos tvarkos. Religiniai judėjimai atstovauja ekspresyvinius religinius judėjimus.