Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

Klaidos pasireiškimas: netinkamai parenkami tyrimo metodai suformuluotai hipotezei patikrinti arba neretai nurodoma jų daugiau nei buvo taikyta iš tikrųjų. Neretai tyrimo išvados stokoja statistinės argumentacijos, ypač analizuojant anketines apklausos duomenis.
Klaidos ištaisymas: suformulavus tyrimo hipotezę, būtina parinkti tinkamus jos sprendimui kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, kuriuos pritaikius gauti tyrimo duomenys bei iš jų išplaukiančios statistiškai argumentuotos išvados patvirtintų arba paneigtų darbinę hipotezę.
3. Vidinis ir išorinis validumas.
Klaidos pasireiškimas: nesugebėjimas atsiriboti nuo įvairių galimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimo rezultatams bei nepagrįsta tyrimo duomenų ekstrapoliacija esant mažai tiriamųjų imčiai.
Klaidos ištaisymas: pirmuoju atveju – galimybė atlikti tikrąjįeksperimentinį tyrimą, parenkant homogeniškas grupes arba, taikant priežastinį – lyginamąjį tyrimo būdą, valdyti arba atmesti alternatyvius paaiškinimus. Antruoju atveju – būtina prisilaikyti imties tūrio bei jo parinkimo metodologinių reikalavimų.
4. Glaustumo principas.
Klaidos pasireiškimas: pernelyg gausi literatūrinė dalis, nesusijusi su disertaciniu darbu bei atkartojanti mokslui žinomą informaciją, o taip pat pernelyg didelė išvadų gausa, kartais nesusijusi su tyrimo objektu bei uždaviniais.

Klaidos ištaisymas: reikia atminti, kad glaustumo principas moksle reiškia tai, jog kuo teorija yra paprastesnė, tuo ji geresnė. Todėl tyrime kuo daugiau – nereiškia tuo geriau. Geriausia metodika yra ta, kuri tyrimo duomenis surenka kuo paprasčiau. Savo ruožtu tyrimo duomenys turi būti aprašyti aiškiai, o išvados išdėstytos glaustai.
5. Įvairiopų aiškinimų galimybė.
Klaidos pasireiškimas: dėl netinkamai parinktos bei aprašytos tyrimo metodologinės dalies, atsiranda galimybė tyrimo rezultatus aiškinti kitaip, negu to norėtų pats tyrėjas.
Klaidos ištaisymas: siekiant, kad nebūtų kitokio esminio tyrimo rezutatų interpretavimo, būtina visų pirma sugebėti tyrimo problemą bei tikslą formuluoti taip, kad problemos sprendimas ir tikslo įgyvendinimas numatytų konkretų ir bent sąlyginai išbaigtą mokslinį rezultatą, kartu duomenų aptarimo skyriuje įvertinant ir kitus galimus problemos sprendimo aiškinimus.
6. Duomenų rinkimo.
Klaidos pasireiškimas: renkami bet kokie tyrimo duomenys, netusrin aiškios tyrimų hipotezės. Manoma, kad kuo daugiau duomenų, tuo geriau. Pirmiausiai surenkami duomenys, o vėliau galvojama, ką su jais daryti.
Klaidos ištaisymas: prieš atliekant tyrimus, būtina prognozuoti išvadas ir stengtis rinkti tuos duomenis, kurie rekalingi hipotezei patvirtinti.
7. Vien samprotavimo būdu daromos išvados.
Klaidos pasireiškimas: išvados daromos remiantis tik savo paties samprotavimais. Tai nėra išvados, tai tik hipotezės, kurias dar reikia patikrinti.
Klaidos ištaisymas: būtina daryti tik tokias išvadas, kurias įrodo tyrimų duomenys ir kurios remiasi geriausiu argumentu.
8. Pagrindinė klaida: negalima atkartoti tyrimo duomenų, išvadų (arba, kitaip tariant, išvadų negalima nei patvirtinti, nei paneigti).
Klaidos pasireiškimas: dėl nepakankamo tyrimo metodikos patikimumo bei “hipotetinių” išvadų formulavimo neįmanoma patikrinti tyrimo duomenų. Jei nėra galimybės patikrinti tyrimo duomenų, tai moksliniai tyrimainėra objektyvūs.
Klaidos ištaisymas: čia galima būtų pasiremti mokslo filosofijos teiginiais, teigiančiais, jog šiuolaikinis mokslas, stiprindamas mūsų intelektą, palenkia jį praktinio patikrinimo disciplinai ir kad mokslo objektyvumas tiesiog proporcingas išvadų atkartojimo galimybei. Kiekvienas teiginys reikšmingas tik tada, jeigu yra nustatomas jo teisingumas.
Tik tikrindami duomenis ir juos gretindami su kitų duomenimis, mes galime gauti teisingą mokslinį vieno ar kito reiškinio įverti