Darbas:
kad asmuo bendravimą su jais laiko nevertingu, ignoruoja juos. Auklėjant vaiką adekvačiai, vystosi tolerancija kitų žmonių atžvilgiu. Kenksmingas globojantis, lepinantis auklėjimo stilius: vaikas, nesusidurdamas su jo amžiui sudėtingomis situacijomis, įsitikina, kad jis gali išspręsti bet kokias problemas, sugeba elgtis bet kokiomis aplinkybėmis. Susikuriamas nerealus Aš-Vaizdas (vaiko žinios apie save – klaidingos, liečiančios tik gerąją jo pusę).Aš-Vaizdas, susiformavęs šeimoje, yra įvairiai modifikuojamas už jos ribų. Aš-Vaizdas priklauso nuo sąmoningos žmogaus veiklos. I. Konas: “Aš-Vaizdas vystosi, asmenybei priimant ir įsisąmoninant socialinius vaidmenis”.
Aš-Vaizdas ir asmenybės veikla
D. Krech ir R. Cruchfield (1962): teigiamas Aš-Vaizdas sąlygoja žmogaus iniciatyvumą, aktyvumą, o neigiamas – nedraugiškumą, agresyvumą. Išvada: neigiama nuostata į save sukelia nepalankias nuostatas į aplinkinius žmones
Yra nuomonių, kad žmogui būdinga pervertinti save, manyti, kad teigiami dalykai daugiau ir dažniau atsitiks jam, o ne kitiems. Todėl ir savo nesėkmę priimame skaudžiau, nei kito nesėkmę. Kitam kažkas nutiko – užuojauta, bet jis susitvarkys. O va man atsitiko taip, kad tikriausiai jau galas pareis (pvz., tau buvo taip prastai? Bet tu greitai išsikapstei. Va man tai buvo…).
Žmogus linkęs didinti ar palaikyti, ginti savosios vertės lygį. Lygindami save su kitais, dažniausiai esame ne objektyvūs, bet tendencingi. Tai vadinama “dvigubo standarto problema”: save, savo veiklos rezultatus mes vertiname remdamiesi kiek kitokiais, palankesniais kriterijais, nei kitų žmonių. (Prastai kalbu angliškai, bet rašau be akcento). Sau esame nuolaidesni, žinome “švelninančias” aplinkybes. L. Festinger: vertindami kitų žmonių elgesį, daugiau matome rezultatus (padarė, atliko, įvykdė – ne), matome, kas kitas žmogus pasiekė tikslą, rezultatą, bet nežinome, kiek jam tai “kainavo”, todėl gali kilti iliuzija, kad kitiems žmonėms sekasi lengviau, labiau, nei mums. Žinojimas, kad ir kiti p[atiria sunkumų, šiek tiek ramina.
Bowen (1966) pasiūlė terminą “bazinis Aš” (basic self). Silpnas bazinis Aš – kai jo kitimas priklauso nuo kitų, atsitiktinių žmonių vertinimų (kai žmogus neturi tvirto atramos taško: ką kiti pasakys, ką jie pagalvos, ką pasakys kaimynai…). Silpną bazinį Aš turinčio žmogaus savijauta daugiau priklauso nuo kitų žmonių vertinimų, jam būdingas didelio socialinio pritarimo poreikis. Stipraus bazinio Aš žmogaus savijauta daugiau priklauso nuo vidinių jėgų, bet jis gali įsisąmoninti ir kitų žmonių nuostatas, vertybes. Silpną Aš turintis žmogus
|
|
Komentarai