Darbas:
daugiausia laiko ir jėgų jis išeikvoja savo prestižo išsaugojimui, o ne veiklai, jos tobulinimui. Tai akivaizdžiai įrodo konflikto pavyzdys: konflikto metu mažai terūpi problema, abi pusės labiausiai reaguoja į asmeninį įžeidimą; problema nesprendžiama, nes kiekviena pusė tik svarsto, kaip atsikirsti. Gynyba yra pasąmoninė. Ją išaiškinti yra sudėtinga ir ne visada naudinga. Jei kas nors demaskuotų mūsų gynybos būdus, nuo to taptume dar labiau gynybiški (dvigubai). Šalinant gynybą, reikia mokytis naujo, adekvataus elgesio. Kitimas gali būti skausmingas.9. SOCIALINIS SUVOKIMAS
- socialinių objektų (kitų žmonių, savęs, grupių) suvokimas, supratimas ir vertinimas. Terminą 1947 m. pradėjo vartoti Džeromas Bruneris. 4 pagrindiniai socialinio suvokimo veiksniai: 1) suvokėjas – asmuo; 2) suvokimo objektas, 3) ryšys, santykis tarp jų, 4) socialinis kontekstas.
1. Suvokėjas. Suvokimui turi įtakos įvairios asmenybės savybės – poreikiai, nuostatos, vertybės, patirtos emocinės traumos ar džiaugsmai. Tyrimai rodo, kad suvokimas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Amžius – suvokimo adekvatumą, tikslumą palengvinantis veiksnys. Kita vertus, didėjant patirčiai, suvokimas gali būti kryptingas – vienpusiškas, iškreiptas. Pvz., suvokimą gali iškreipti profesija: dantistas negali nežiūrėti į dantis kiekvienam
Pigmaliono efektas – sąmoningas žmogaus polinkis taip keisti savo elgesį, kad tas elgesys atitiktų aplinkinių požiūrį į jį. Efektas aiškinamas tuo, kad žmonės paprastai teigiamai pastiprina tą žmogų, apie kurį yra geresnės nuomonės, kurį labiau vertina. Pvz., mokytojas du vienodų gabumų mokinius gali pastiprinti nevienodai, remdamasis skirtingu savo požiūriu į juos. Jei pastiprintasis mokinys gaus geresnius pažymius, tai savo ruožtu mokytojas dar stipriau įsitikins, kad jo požiūris į tą mokinį buvo teisingas. Rosenthal eksperimentas. Atvirkštinė Pigmaliono efekto pusė: žmogus pasmerkiamas, pasakant, kad iš jo nieko gero neišeis. Jei pats žmogus ir kiti tuo patiki, priima tai, yra nemaža tikimybė tokiu ir tapti. PE parodo nuostatos įtaką suvokimui.
2. Suvokimo objektas (suvokiamasis asmuo). 1 – vaizdo formavimasis, 2 – savybių tam vaizdui priskyrimas. Pvz., metaforiniai apibendrinimai: akiniai – mokytas, aukšta kakta – protingas. Kito asmens vertinimas gali būti tiesioginis, betarpiškas (matome, kalbamės su juo), arba – tarpiškas (informacija apie suvokimo objektą gaunama per spaudą, TV, nuotrauką). Antruoju atveju stebime momentinę būseną. Egzistuoja būsenos pratęsimo tendencija – momentinę, atsitiktinę būseną palaikome nuolatine (pamatė pirmą kartą visą susivėlusį, apšepusį – tai ir suteikė kūtvėlos įvaizdį). Todėl plakatuose, nuotraukose stengiamasi atrodyti kaip galima geriau, siekiant sukelti ilgalaikes teigiamas emocijas suvokėjui.
3. Santykis. Stereotipas: esant ilgesnei, didesnei pažinčiai, suvokimo adekvatumo laipsnis didesnis. Tyrimų rezultatai – prieštaringi. Pažinties laipsnis lemia turimą informaciją apie kitą žmogų, bet ji gali būti vienpusiška dėl santykių istorijos, įsipynusių emocijų. Aureolės efektas – pirmojo įspūdžio apie mažai žinomą žmogų apibendrinimas ir išplėtimas. AE dažnai būna šališkas: teigiamas arba neigiamas. Pvz., jei pirmasis įspūdis apie žmogų apskritai yra palankus, tai paskui visas jo bruožų, poelgių, laikysenos vertinimas krypsta teigiama linkme: išski
Komentarai