Darbas:
Tiesioginis N keitimas – aiškinama, įtikinėjama, atakuojama. 4 N kitimo šaltiniai:1) N. savybės; nuostatas, kurios nedera tarpusavyje, lengviau keisti. Pvz., laikome žmogų labai gabiu, genialiai mąstančiu, bet galvojame dar ir apie tai, kad jis sukčius, nepatikimas, savanaudis. Kraštutinės N kinta sunkiau.
2) Poveikio būdas; N kitimo priklausomybė nuo informacijos šaltinio (pasitikėjimas juo, jo kompetencija, žinios, simpatija.
Eksperimentas: prieštaravimai savo vaidmeniui atrodo patikimesni (Aronson): buvo panaudotos dvi laikraščių iškarpos: policijai ir teismams reikia daugiau teisių (pirmu atveju po žinute pasirašo žinomas prokuroras, antru – taip pat žymus narkotikų platintojas. Rezultatas: visuomenės nuostata į šiuos pranešimus palankiausia buvo tada,kai žinutės autorius propagavo savo vaidmeniui prieštaraujantį tekstą (kai prokuroras “rašė”, jog policija ir teismai turi per daug teisių, o narkobiznierius
3) asmenybės faktoriai;
4) grupės įtaka.
Eiliškumas ir N kitimas: kuris iš derybininkų pradeda kalbėti pirmas/ Pirmasis gali sukurti t.t. emocinį foną, Antrojo privalumas – žino pirmojo išsakytas mintis, lengviau papildyti, kritikuoti. Lingvistika ir N kitimas. N gali sukurti pavadinimas (pvz., Greenway filmo pavadinimas “Intymus dienoraštis”(Pillow book).
Emocijos ir N kitimas: įvykis, turintis t.t. emocinį krūvį, gali turėti lemiamą reikšmę (pvz., dantų pastos reklama – kariesas, mikrobai, bakterijos). Pvz., pirmoji gyvenime pamoka, bučinys ir pan. gali turėti lemiamą reikšmę nuostatai į visą pedagoginę sistemą, į fizinį artumą.
Elgesio komponentas, pagal klasikinius tyrimus, kinta paskutinis. Tačiau galime nesutikti – pradėti keisti žmogaus nuostatą nuo jo elgesio g.b. efektyvu. Pvz., draugės vaikas buvo įsitikinęs, kad vynuogės- labai neskanu ir jų nevalgė iki 6 metų. Po to jį kažkaip apgavo – įsiūlė (nuo to laiko jis valgo vynuoges). Elms eksperimentas (1966): vaidmens, kuris prieštarauja nuostatai, atlikimas, gali keisti ir pačią nuostatą. Dalyvavo 80 rūkorių. Atsitiktine tvarka juos padalino į dvi grupes – klausytojų ir agitatorių. Agitatoriai turėjo organizuoti paskaitas ir diskusijas apie rūkymo žalą; jų užduotis buvo nuteikti klausytojus prieš rūkymą. Praėjus keliems mėnesiams po paskaitų, matuota, kiek cigarečių per dieną surūkydavo tyrime dalyvavę rūkoriai. Gauta, kad agitatoriaus vaidmenį atlikę žmonės žymiai sumažino cigarečių skaičių (46 proc.). Iš klausytojų sumažino tik 27 proc., o 35 proc. – padidino. Nustatyta, kad šis efektas –
Komentarai