Komentarai (0)

(Darbą įkėlė Svečias)

Darbas:

verbuojamasis planingai būtų prie jo nukreipiamas.
Reklamos psichologijos uždavinys yra šią situaciją psichologiškai nušviesti ir išnagrinėti dviem pagrindinėmis kryptimis arba aspektas, turint galvoje - verbuojamojo asmenį, kuris galbūt ar tikrai yra reklamos priemonės veikiamas, t.y. personalinis reklamos psichologijos aspektas, ir reklamos priemones, kuriomis naudojasi komunikatorius savo tikslui pasiekti, t.y. instrumentinis reklamos psichologijos aspektas. Ir vienu, ir kitu aspektu psichologiškai nagrinėjama ta pati reklamos situacija, tik iš skirtingų pozicijų. Nagrinėjant reklamą ir personaliniu, ir instrumentiniu aspektais, prieinama prie tokių psichologinių išvadų, kurias galima taikyti ir apskritai, ir konkrečiai. Personalinis reklamos psichologijos aspektas apima dvi problemų grupes. Pirma grupė nagrinėja subjektyvias prielaidas reklamos veiksmingumui pasiekti, antra - reklamos priemonių poveikio pakopos verbuojamam asmeniui.
28. VERSLO PSICHOLOGIJA
Verslo psichologija kaip atskira disciplina atsirado palyginti neseniai, Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę (1990m) pradėjus plėtotis rinkos santykiams, didėjant įmonių įvairovei. Verslo psichologija - tai psichologijos sritis, jungianti psichologijos ir verslo disciplinas. Ji nagrinėja žmonių santykius, kurie susiklosto verslo organizacijose. Viena šių sričių, kurią tiria verslo psichologijos specialistai,

yra pokyčiai - kaip juos įgyvendinti ir kaip mažinti jiems pasipriešinimą. Šioje srityje atlikta nemažai tyrimų vertinant nuostatas, nagrinėjant bendravimo modelius ir būdus, kuriais verslo organizacijos veikla gali patenkinti individualius poreikius, taip pat priimti verslo sprendimus. Veikla

pasižymi savo specifika ir poreikiu žmogui, kuris siekia tam tikrų jam palankių , jį tenkinančių rezultatų. Verslo organizacijos veikla gali būti vertinama 2 požiūriais: ekonominiu (pelno siekimas) ir psichologiniu (nustato ar žmogus patenkintas darbu (verslu), darbo sąlygomis, motyvacija, pasiektais rezultatais ir pan.). Verslo organizacijose, įmonėse yra atliekami įvairūs tyrinėjimai, lamais siekiama nustatyti bendruosius dėsningumus. Jie dažniausiai nustatomi apibendrinus daugybę atskirų atvejų. Todėl verslo psichologijoje tiriant įvairius procesus taikomi pagrindiniai metodai:
• stebėjimas;
• eksperimentas;
• anketavimas;
• interviu(pokalbio) metodas;
• dokumentų analizė ir kt.
Verslo psichologijos mokslas aprėpia ir kitas mokslo šakas. Įvardinti jas galima kaip bendroji psichologija, vadovavimo psichologija, ekonomika, vadyba, teisė, filosofija, sociologija ir kt. Ši disciplina yra plati ir įvairi. Jos tikslas - apžvelgti tokius verslo psichologijos klausimus: pagrindines vadovavimo teorijas - psichologinė, elgesio, kognityvinė ir kt. (verslininkai turi mokėti valdyti įmonę), svarbiausias verslininko asmenines savybes, valdymo stilių, vadovo bei įmonės įvaizdį, socialinį-psichologinį klimatą ir jo gerinimą, sprendimų priėmimo psichologinius aspektus ir kitus klausimus.
Svarbiausia rinkos ekonomikos varomoji jėga - verslininkas. Vakarų šalių verslo istorijoje yra daug pavyzdžių, kai pagrindiniai motyvai organizuoti verslą buvo materialinis ir moralinis nepasitenkinimas savo padėtimi. Tai privertė daugelį galvoti ir veikti, ieškoti naujų būdų ir sprendimų. Kiekvienas žmogus, nusprendęs užsiimti verslu, turėtų išsiaiškinti savo būdo bruožus. Dažniausiai minimi verslininko bruožai yra iniciatyvumas, komunikabilumas, gebėjimas vadovauti, atsakingumas, rizika, imlumas informacijai ir t.t. Verslininko sugebėjimus (savybes) galima išskirti į 2 grupes: įgimtas ir įgytas. Prie įgimtų savybių priskiriama: intuicija, reakcija, pasitikėjimas savimi, karjeros siekimas. Šios savybės vadinamos asmenybinėmis. Įgytomis galima laikyti visas tas, kurias asmuo išsiugdo besimokydamas: tai žinios ir praktinis patyrimas. Aktyviam verslininko veikimui ir mąstymui būtinas tiek įgimtų, tiek įgytų savybių